„Istorikai susitinka su Jankumi dažnai...“ Silva Pocytė

                                                O jūs?

Rugsėjo 22 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Lietuvos Mokslų Akademijos diena „Paveldas ateičiai“, skirta Europos paveldo dienoms.  Renginių programa buvo gana įvairi. Jos formate Šilutės Hugo Šojaus muziejuje gausiam būriui šilutiškių buvo pristatytas ir naujausias dr. Domo Kauno darbas monografija „Martynas Jankus, tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“.

Šis solidus veikalas pasirodė artėjant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos šimtosioms metinėms, kurias minėsime 2023 metais. Autorius tai pabrėžė ir ypač išskyrė Šilutės svarbą šiame procese nes Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, pirmininkaujamas M. Jankaus posėdžiavo būtent Šilutėje. D. Kaunas savo darbą skyrė ir Tilžės Akto signatarams atminti, ir praėjusiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Tai akivaizdžiai parodo šio darbo reikšmę pačiam autoriui ir skaitytojams.

Pristatydamas monografiją klausytojams, dr. D. Kaunas pažymėjo, kad joje yra ryškios trys dalys: M. Jankaus kilmė ( šeima, aplinka ), kultūrinė M. Jankaus veikla ir jo dalyvavimas politikoje. Nors, dr. D. Kauno teigimu, M. Jankus save laikė daugiau politiku nei kultūros veikėju, autorius vis tik  daro išvadą, kad visa M. Jankaus veikla buvo labai susieta kaip visuma. Iš politikų – ir politikos - jam reikėjo palaikymo jo spaudos verslui, kita vertus, jo leidžiama spauda buvo jo politinės veiklos instrumentas. Taigi, norint suprasti ir tinkamai įvertinti M. Jankaus darbus, dr. D. Kauno manymu,  jo veiklą reikia vertinti kaip visumą nuo jo gimtosios aplinkos iki politinių siekių. Tik tokiu atveju galima suprasti, kodėl dar gyvam esant  M. Jankus buvo vadinamas „Mažosios Lietuvos patriarchu“ arba mažiau paplitusiais epitetais - tiltu tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto sergėtoju.

Šios monografijos pristatyme H. Šojaus muziejuje pabandžiau pažvelgti, kaip šis dr. D. Kauno darbas galėtų pasitarnauti mokytojams, kurie rengia įvairias edukacines veiklas Rambyno regioniniame parke ar M. Jankaus sodybos – spaustuvės aplinkoje. Aš su savo mokiniais Šilutės pirmosios gimnazijos gimnazistais  du kartus – 2015 ir 2017 metais spalio mėnesį – organizavau  edukacijas, kurias pavadinau: „Rambyno kalnas: tarp mitų ir tikrovės“. Ši mano veikla padrąsino mane imtis gilesnių įžvalgų ir pažvelgti į naujausią D. Kauno darbą, kaip į naudotiną metodinę priemonę.

Mano manymu, tokią veiklą geriausia pradėti nuo mokinių supažindinimo su Rambyno kalnu, jo susidarymu, jo mitologine aplinka ir pan. Dr. D. Kaunas pabrėžia, kad XIX a. žmonėms Rambyno kalnas ir jo apylinkės darė labai stiprų įspūdį: „ Daugelis Bitėnus lankiusių ir juos aprašiusių autorių pažymėjo tėviškės aplinkos poveikį Martyno Jankaus gyvenimo būdui, charakteriui ir kūrybingumui. Kaip jos išskirtiniai požymiai vardijami  (...) Nemunas, Bitės upelis, Rambyno aukštuma su mitologiniais padavimais bei išsaugotu įspūdingu, daug kam paslaptingumą žadinančiu reljefu (...). Psl. 40 – 41. „Bitėnai ir Rambynas per šimtmečius įgijo stiprų mitologinį foną. Jame ryškus lietuvių pilies kovų su Vokiečių ordinu motyvas. (...) Psl. 46.

Natūraliai kyla klausimas: „ O kaip tokius mitologinius, paslaptingumo skraiste apgaubtus objektus vertina XXI a. jaunuolis, kuris yra užverstas įvairiausia informacija ir kurio, atrodo, jau niekas nebegali nustebinti? Mano stebėjimai rodo, kad mūsų jaunimą dar veikia tokia aplinka, jie nori būti joje, veikti ir pan. Galbūt jiems svarbiau yra ne ta paslaptis ar mitologija, o nauja ir kitokia veikla bei galimybė save pristatyti kitaip. Bet kuriuo atveju, tokia edukacija yra prasminga. Tokioje edukacinėje veikloje tą aplinką tiesiog būtina panaudoti kaip įvadą kalbant apie Mažąją Lietuvą, XIX a. tautinį judėjimą Lietuvoje.

Kitas mūsų galimos edukacinės veiklos momentas susijęs su Bitėnų – Užbičių kapinėmis. Dr. D. Kaunas savo monografijoje joms skiria itin didelį dėmesį, pabrėždamas, kad Nepriklausomybės metais Bitėnų kapinės tapo savita šventove – Mažosios Lietuvos panteonu. Autorius taip pat pastebi, kad jau XIX a. įžvalgūs lankytojai Bitėnų – Užbičių kapines vertino kaip kaimo  istorijos muziejų po atviru dangumi (psl. 47). Pabrėžiama, kad iš lietuvių pirmasis jas aprašė Mečislovas Davainis – Silvestraitis, kuris 1885 m. lapkritį Bitėnų kaimo istorinę svarbą pažymėjo dėl ryšio su „Aušros“ leidimu. Jis pažymėjo, kad Bitėnai nusipelnė lietuvių atgimimui. Jis įprasmino lietuvių dvasią, jų tikrovę, kasdienį gyvenimo būdą.

Kaip tai galima panaudoti savo edukacinėje veikloje? Čia galimos  įvairios veiklos: referatų apie pasirinktą veikėją, jo šeimos narius rengimas ir pristatymas. Galimos įvairios diskusijos aktualia tema. Pvz.: „Ar pagrįstai Bitėnų kapinės laikomos Mažosios Lietuvos panteonu?“ ir pan.

Baigiamąją edukacijos dalį geriausia organizuoti M. Jankaus muziejaus aplinkoje. Kadangi pats muziejus nėra didelis, tai prasminga mokinių grupę padalinti perpus ir organizuoti skirtingas veiklas sinchroniniu būdu. Tai pasiteisina. Kol vieni mokiniai susipažįsta su muziejaus - spaustuvės ekspozicija, kiti atlieka veiklas muziejaus kieme. Paskui grupės pasikeičia veiklomis. O po to galima visa tai apibendrinti kalbant, diskutuojant  su visais mokiniais.

Čia labai svarbu pristatyti Martyno Jankaus darbus. Kokios aplinkybės veikė M. Jankaus pasaulėžvalgą? Ką jis nuveikė kaip spaustuvininkas? Supažindinti vaikus su reikšmingiausiais M. Jankaus darbais 1879 – 1925 m. laikotarpyje. Išsiaiškinti M. Jankaus vaidmenį 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungiant ( sujungiant – dr. D. Kaunas)  prie Lietuvos. Atskleisti, kodėl dr. D. Kaunas teigia, kad „Jankaus politinėje veikloje ir biografijoje sureikšminame 1923 metus. Be jų, kokį jį matome dabar, Jankaus nebūtų buvę (...)“? psl.128. 

Kaip tai padaryti? D. Kauno monografija suteikia labai daug informacijos apie Mažosios Lietuvos padėtį XIX a., lietuvių kultūrinę ir politinę veiklą. Mokytojui reikia tik atsirinkti tinkamiausias veiklos formas, būdus ir metodus, kurie priklausys ir nuo išsikeltų tikslų, ir nuo mokinių amžiaus bei pasirengimo.

Tik svarbu, kad mokiniai noriai įsitrauktų į pasirinktą veiklą.

Kviečiu kolegas mokytojus, atskirų mūsų krašto mokyklų bendruomenes suplanuoti ir pagal galimybes pravesti įvairias edukacines veiklas, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos šimtosioms metinėms pažymėti. Ir tokiu būdu gilinti mūsų jaunosios kartos istorines žinias, savo krašto istorijos suvokimą ir gebėjimą kritiškai vertinti čia vykusius istorinius – politinius procesus, atskiras asmenybes ir jų veiklą.

 

 2021 – 09 - 26

Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas

Algirdas Gečas

Šilutės pirmosios gimnazijos

  Filosofija

„Ne mokyklai, gyvenimui mokomės“.    /Seneka/

Vizija

Pažangi, atvira, visapusišką išsilavinimą teikianti gimnazija. 

Misija

Ugdyti brandžią asmenybę, atvirą pasauliui, pasirengusią mokytis visą gyvenimą ir dirbti Lietuvos labui.

 

Bendruomenės vertybės


Pagarba  --  Bendradarbiavimas  -- Atsakomybė

 

Strateginės veiklos kryptys

 

1. Užtikrinti ugdymo programų įvairovę, kokybišką ir visiems prieinamą ugdymą(si) ir mokymo(si) poreikių tenkinimą per patyriminį mokymą.

2. Formuoti bei skatinti asmenybės ūgtį, sudarant sąlygas mokiniams pasirengti visapusiškai integruotis šiuolaikinėje visuomenėje.

3. Modernizuoti ugdymo aplinką, tobulinti gimnazijos VMA Moodle tinkle panaudojimo galimybes, sudaryti palankias sąlygas mokytojų ir mokinių naujų technologijų ir informacijos valdymo kompetencijų tobulinimui, ugdymo(si) rezultatų gerinimui. 

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Naudingos nuorodos:


Gimnazijos feisbukas