Paieška

Pamokų laikas

1. 8.00 - 8.45
2. 8.55 - 9.40
3. 9.50 - 10.35
4. 10.55 - 11.40
5. 12.00 - 12.45
6. 12.55 - 13.40
7. 13.50 - 14.35
8. 14.45 - 15.30
Apie Kalėdas - angliškai pradinukams

Apie Kalėdas - angliškai pradinukams

Mūsų gimnazijos anglų kalbos mokytojos R.Klimanskienė ir N.Mulerova jau ketvirtus metus...

Antrokas gimnazistas Benas Ranauskas dalyvavo žurnalistikos mokymuose

Antrokas gimnazistas Benas Ranauskas dalyvavo žurnalistikos mokymuose

Antrokas gimnazistas Benas Ranauskas dalyvavo žurnalistikos mokymuose Vilniuje, kur buvo kalbama...

Tarptautinių mainų programa vyksta sklandžiai

Tarptautinių mainų programa vyksta sklandžiai

Spalio 25 - lapkričio 5 dienomis mūsų gimnazistai ir mokytojai A.J.Ežerinskiai dalyvauja...

Iniciatyvos

Iniciatyvos "NE KONKURUOTI, O BENDRADARBIAUTI" laimėtojai keliaus į Briuselį

http://lzinios.lt/lzinios/Prie-kavos/kuriame-lietuva-kartu-/252468 Nuo 2017 m. vasario...

Gimnazistai Baltų vienybės dieną minėjo ant piliakalnių

Gimnazistai Baltų vienybės dieną minėjo ant piliakalnių

Rugsėjo 22 dieną minima Baltų vienybės diena. 2017 metai Lietuvoje paskelbti Piliakalnių...

IIb ir IIc keliavo Ievos Simonaitytės keliais

IIb ir IIc keliavo Ievos Simonaitytės keliais

 II b ir II c su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojomis V.Galinskiene ir J.Ežerinske vyko į...

Eivano Maksvyčio dovana būsimiems IT specialistams

Eivano Maksvyčio dovana būsimiems IT specialistams

Švedijoje dirbantis ir gyvenantis "Ericsson" IT programų skyriaus vadovas Eivanas Maksvytis pirmą...

Rugsėjo pirmoji - Svajų ir siekių diena

Rugsėjo pirmoji - Svajų ir siekių diena

    Šilutės pirmosios gimnazijos Rugsėjo pirmosios šventė „Svajų ir siekių diena“ 2017...

"Tėviškės keliais" - 2017

Birželio 21 d. mes, Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojai su mokytojais senjorais, vykome į...

  • Apie Kalėdas - angliškai pradinukams

    Apie Kalėdas - angliškai pradinukams

  • Antrokas gimnazistas Benas Ranauskas dalyvavo žurnalistikos mokymuose

    Antrokas gimnazistas Benas Ranauskas dalyvavo žurnalistikos mokymuose

  • Matematikos popietėje varžėsi pirmokai gimnazistai

    Matematikos popietėje varžėsi pirmokai gimnazistai

  • Tarptautinių mainų programa vyksta sklandžiai

    Tarptautinių mainų programa vyksta sklandžiai

  • Iniciatyvos

    Iniciatyvos "NE KONKURUOTI, O BENDRADARBIAUTI" laimėtojai keliaus į Briuselį

  • Gimnazistai Baltų vienybės dieną minėjo ant piliakalnių

    Gimnazistai Baltų vienybės dieną minėjo ant piliakalnių

  • IIb ir IIc keliavo Ievos Simonaitytės keliais

    IIb ir IIc keliavo Ievos Simonaitytės keliais

  • Eivano Maksvyčio dovana būsimiems IT specialistams

    Eivano Maksvyčio dovana būsimiems IT specialistams

  • Rugsėjo pirmoji - Svajų ir siekių diena

    Rugsėjo pirmoji - Svajų ir siekių diena

  • "Tėviškės keliais" - 2017

 

Šilutė, 2017 metai, birželio 22 d.

Apie Dovydo knygą „Kyborgų žemė“ išgirdau jau senokai. Žinojau, kad ji perkama ir skaitoma, kad visas šios knygos pelnas bus skirtas Lietuvos kariuomenei, konkrečiai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajam pėstininkų batalionui. Žinojau, kad sėkmingai vyksta jos pristatymai skirtinguose mūsų šalies vietose.

Kokį įspūdį man paliko ši knyga?

 Kai baigiau skaityti pirmąją jos dalį – „Revoliucija“, pasakiau sau, kad knyga parašyta labai įtaigiai, geru stiliumi, ją tikrai įdomu skaityti. Toks įspūdis, kad matai prieš tave iškylančius vaizdus, žmones, net jų jausmus, nuotaikas. Dovydas tikrai turi dovaną kurti įspūdingą vaizdą. Ir atrodo, kad  tai daro paprastai, be jokių įmantrybių. Vienu sakiniu. Viena fraze. Pavyzdžiui: „ ... Po kelių akimirkų pagaliau pažvelgėme į revoliucijos širdį – ir man užgniaužė kvapą.“ Viskas pasakyta. Ir nieko daugiau pridėti nereikia. Negaliu teigti – galiu tik spėti: gal tai Dovydo dovana, talentas, o gal tai mano kolegų – mokytojų - jam palikta žymė. O gal ir viena, ir kita. Kaip ten bebūtų, bet tokių stiprių frazių knygoje yra labai daug ir tai sustiprina įspūdį, kad autorius puikiai valdo plunksną, o jo kūrinys yra solidus darbas.

Šį mano teiginį gali patvirtinti ir vaizdelio, kuriame Dovydas aprašo pirmą savo kelionę į Kijevą. Jį tiesiog prislėgė pats miestas, jo vaizdas – „ ... pilkas, be saulės, be medžių, be spalvų ... „ . Dovydas stebisi, kodėl miestą kūrusiems žmonėms nerūpėjo jo žmonės. Dovydas tęsia toliau savo mintis ir daro tiesiog stulbinančią išvadą, jog šimtai tūkstančių žmonių Maidane sukilo ne tik prieš nužmogėjusią valdžią, nežabotą jos korupciją – jie priešinosi Ukrainos dreifavimui,  suprask -  negalėjimui ištrūkti iš sovietizmo užnuodytos jūros. Kokia gili įžvalga, kurią daro jaunas, bet giliai mąstantis  žmogus. O pas mus neretai dar pasitaiko tokių, kurie meta negalvodami neva „ prie ruso buvo geriau ...“. Tikrai nebuvo. Ukrainiečiams, kurie buvo Maidane, Dovydui ir daugybei kitų taip tikrai neatrodo. Aš irgi su jais.

Ši knyga mano manymu vertinga ne tik dėl jos įtaigumo. Reikia įvertinti ir jos istorinį – politinį aprašomų įvykių kontekstą. Mes gana dažnai labai primityviai / paviršutiniškai vertiname tai, kas įvyko ir iki šiol vyksta Ukrainoje. Atsakydami į klausimą  kodėl kilo Maidano revoliucija, mes dažniausiai kalbame apie nepavykusias derybas Vilniuje dėl Ukrainos sutarties su Europos Sąjunga. Būtinai primename ir Ukrainos prezidento V. Janukovičiaus orientaciją į Rusiją ir dar kažką panašaus. Mes visai nekalbame apie tai, ką akivaizdžiai savo darbu liudija Dovydas: pasirodo, kad tų įvykių priežastis yra gerokai gilesnė – Ukrainos žmonės nebepajėgė tiesiog dreifuoti toje postkomunistinėje pelkėje ... „ Iš tikrųjų, rašo Dovydas, dauguma žmonių buvo taip pavargę nuo valdžios savivalės ir baisios korupcijos, kad pirmiausia troško atsikratyti susitepusių politikų, išversti juos iš postų“. 

Ačiū tau Dovydai už istorijos pamoką. Visų mūsų – skaitytojų, piliečių, šilutiškių – vardu. Puiku, kad turime tokį savo kraštietį, kurio dėka Šilutė bus žinoma ne tik dėl ilgus metus nepastatomos estakados ar dėl kokių pakelės baisumų. Ir tegul tą Ukrainos pamoką išmoksta ir mūsų šalies politikai. Nes juk iš svetimų klaidų visada mokytis yra geriau.

Norisi kiek paliesti ir kitus klausimus, kuriuos kelia ši knyga. Kokius? Kodėl revoliucija taip įtraukia jos dalyvius? Kokią įtaką revoliuciniai veiksmai daro žmonių / tautos sąmonei? Kodėl pasibaigus revoliucijai tikrieji jos didvyriai paprastai užmirštami? Kodėl revoliucijos idealai labai dažnai nublanksta vertinat jos padarinius? Ir taip toliau. Dovydas pateikia puikių pavyzdžių, kurie gali padėti atsakyti į šiuos klausimus. Jis pats pripažįsta, kad ir jį įtraukė šis gaivalas: „ Norėjau paragauti visų produktų, iš kurių verdama revoliucija“ Arba dar geresnis epizodas: „ Įdomiausia, kad visiškai nenorėjau namo. Priešingai. Maidane jaučiausi jaukiai ir saugiai, kaip savo vaikystės kambaryje. Norėjau, kad tas magiškas pasaulis niekada neišnyktų ...“. Ir tokių prisipažinimų knygoje pilna, jų tikrai netrūksta. Daug jaunų kovotojų, kurie pristatyti knygoje, Maidane jaučiasi lygiai taip pat – jie neįsivaizduoja, kaip reikės grįžti į namus, užsiimti įprastine veikla. Tačiau toks revoliucijos idealizavimas – „broliška revoliucija“ – baigėsi 2014 vasario 18 d. Dovydas tai pripažįsta: „ ... prakeikta revoliucija ... , pūlinys pratrūko.... Kitą rytą Maidanas pramerkė akis smarkiai pasikeitęs“. Broliška revoliucija baigėsi. Dovydas apibendrina: „ Maidano revoliucija baigėsi, Kijeve dvokė porevoliucinėmis pagiriomis ir politika. Ant scenos ropštėsi visokio plauko politikieriai, į šalį nustumdami tikruosius revoliucijos lyderius. Nepriklausomybės aikštėje vakarais aidėjo nuobodžios jų kalbos, o rytais išėję iš viešbučio į lauką parūkyti matydavau opozicijos lyderį Vitalijų Kličko atvažiuojantį į Maidaną prabangiu visureigiu Mersedes – Benz“.

Ko gero, Maidano revoliuciją Ukrainoje galima lyginti su bet kuria kita revoliucija – jai būdingi visi tokiems įvykiams panašūs bruožai. Man atrodo, kad tie vaizdai, kuriuos mums pristato Dovydas, aiškiai parodo, kad revoliucijos yra kraštutinis kovos būdas, kuris dažnai būna neišvengiamas, bet vis tik kraštutinis. Prisiminkime, kad ir D. Prancūzijos revoliuciją XVIII a. pabaigoje. Ji prasidėjo šūkiu „ Laisvė, lygybė, brolybė“ ir „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos“ paskelbimo, o kuo baigėsi? Karu, jakobinų diktatūra ir galiausiai kariniu Bonaparto perversmu. Akivaizdu yra tai, kad žymiai geriau yra neleisti kilti tokioms revoliucijoms. Būti atsakingiems ir taikiomis priemonėmis kurti savo šalies ateitį. Tokios mintys kyla skaitant II Dovydo knygos dalį „Karas“.

Na o knygos „Epilogas“ tarsi dar kartą patvirtina žinomą tiesą – žmogui nereikia karo, didžiausia vertybė gyventi taikoje, tarp tave mylinčių žmonių

Bet ar tam XXI amžiaus žmogus yra pasiruošęs?

Tegul šis klausimas lieka atviras. Savo ruoštu noriu pasveikinti Dovydą su šia knyga. Tai darbas, kuris tikrai turi išliekamą vertę. Darbas, kurį verta perskaityti tiek jaunam, tiek ir vyresniam žmogui. Jis gali mums padėti susiorientuoti ganėtinai sudėtinguose įvykiuose ir procesuose. Susidaryti savo nuomonę apie tai, kas vyksta aplink mums ir kodėl tai gali būti mums svarbu.

Kai perskaičiau II knygos dalį – „Karas“, galvoje kilo daugybė minčių apie lietuvių pagalbą Ukrainos kovotojams

Noriu pakviesti Dovydą atvykti į Šilutės pirmąją gimnaziją 2017 m. rudenį ir šią knygą pristatyti gimnazijos bendruomenei.

Ačiū už puikų darbą.

Pagarbiai.


Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Gečas

 

 

0370030
Šiandien
Vakar
147
167