Paieška

Pamokų laikas

1. 8.00 - 8.45
2. 8.55 - 9.40
3. 9.50 - 10.35
4. 10.55 - 11.40
5. 12.00 - 12.45
6. 12.55 - 13.40
7. 13.50 - 14.35
8. 14.45 - 15.30
Lyderių laikas
Tarptautinių mainų programa - jau 30 kartą!

Tarptautinių mainų programa - jau 30 kartą!

Spalio 25-ąją trečiųjų gimnazijos klasių mokiniai išvyko į ilgai lauktą kelionę – į Vokietiją....

Gimnazistų paroda

Gimnazistų paroda " Rudens spalvos"

  Bibliotekoje eksponuojama gimnazistų tapybos darbų paroda " Rudens spalvos "                ...

Šilutės pirmoji gimnazija kuria Lietuvą

Šilutės pirmoji gimnazija kuria Lietuvą

2018 metų pavasarį  Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai Simona Bendžiūtė, Gytė Gužauskaitė,...

Baltų vienybės dieną

Baltų vienybės dieną

Baltų vienybės dieną mūsų gimnazistai jau ne pirmus metus mini ant Juknaičių alkakalnio.

Gimnazisčių viešnagė JAV ambasadoje

Gimnazisčių viešnagė JAV ambasadoje

Iki naujų mokslo metų pradžios likus vos keletui dienų, JAV ambasada pakvietė moksleivius ir...

Gražiausio pavasario koncerto nuotaikos

Gražiausio pavasario koncerto nuotaikos

  Idėjos autorė ir vadovė - Rita Kurpeikytė Scenarijaus autorė - Irena Arlauskienė Vedėjai -...

Spektaklio premjera, skirta Lietuvos atkūrimo Šimtmečiui

Spektaklio premjera, skirta Lietuvos atkūrimo Šimtmečiui

Už generalinės repeticijos ir premjeros nuotraukas dėkojame R.Lukošiui ir...

Laimėjimas, džiuginantis Šilutę ir Lietuvą

Laimėjimas, džiuginantis Šilutę ir Lietuvą

https://www.silaineskrastas.lt/gyvenimas/silutiske-kotryna-sekmes-kelias-veda-i-londona/ Pasakoja...

Sveikiname rajono geografijos ir istorijos olimpiadų laimėtojus

Sveikiname rajono geografijos ir istorijos olimpiadų laimėtojus

Sveikiname rajono geografijos ir istorijos olimpiadų laimėtojus: A.Žulys (II vieta, ruošė...

Trispalvės akimirkos

Trispalvės akimirkos

https://www.facebook.com/silutespirmojigim/posts/1666072576786401 Fotografavo S.Ranauskas,...

  • Tarptautinių mainų programa - jau 30 kartą!

    Tarptautinių mainų programa - jau 30 kartą!

  • Gimnazistų paroda

    Gimnazistų paroda " Rudens spalvos"

  • Šilutės pirmoji gimnazija kuria Lietuvą

    Šilutės pirmoji gimnazija kuria Lietuvą

  • Baltų vienybės dieną

    Baltų vienybės dieną

  • Gimnazisčių viešnagė JAV ambasadoje

    Gimnazisčių viešnagė JAV ambasadoje

  • Gražiausio pavasario koncerto nuotaikos

    Gražiausio pavasario koncerto nuotaikos

  • Spektaklio premjera, skirta Lietuvos atkūrimo Šimtmečiui

    Spektaklio premjera, skirta Lietuvos atkūrimo Šimtmečiui

  • Laimėjimas, džiuginantis Šilutę ir Lietuvą

    Laimėjimas, džiuginantis Šilutę ir Lietuvą

  • Sveikiname rajono geografijos ir istorijos olimpiadų laimėtojus

    Sveikiname rajono geografijos ir istorijos olimpiadų laimėtojus

  • Trispalvės akimirkos

    Trispalvės akimirkos

Spalio 25-ąją trečiųjų gimnazijos klasių mokiniai išvyko į ilgai lauktą kelionę – į Vokietiją. Šią dieną prasidėjo 2018-2019 metų gimnazijos mainų programa su Buxtehudės Halepagheno gimnazija. Šių mainų programos tema – „Emigracija ir imigracija“.

Gimnazistai Vokietijoje apsigyveno pas savo vokiečius partnerius ir visą savaitę gyveno šeimose. Savaitė buvo  suplanuota, todėl mokiniai visą laiką buvo užimti bei turėjo įdomias keliones po Berlyną, Liubeką ir Hamburgą. Aplankytos žymiausios Berlyno vietos (Brandenburgo vartai, Reichstagas, memorialas žydams, Chekpoint Charlie muziejus, pasakojantis apie Berlyno sienos gyvavimą ir griūtį ir kt.), Liubeke turėjome galimybę susipažinti su vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato T.Mano gyvenimu jo name - muziejuje, vadinamame „Budenbrokų namu“, o Hamburge grožėjomės didmiesčio vaizdais nuo Elbės filharmonijos apžvalgos aikštelės, aplankėme uostą, žiūrėjome įspūdingą miuziklą „Merė Popins“.  Keletą dienų mokiniai praleido mokykloje, kur turėjo atlikti užduotis, susijusias su mainų programos tema. Jaunuoliai pasiskirstė į grupeles ir kūrė teatro, dailės, geografijos, istorijos, fotografijos grupėse. Mokiniai visą laiką bendravo anglų kalba. Taip pat rytais, kai reikėjo eiti į mokyklą,  mainų vadovas vokiečių mokytojas Herman Hausmann vedė ekskursijas po mokyklą, Buxtehudės miestelį, taip pat viešėjome pas  miesto merę, kuri pasakojo apie save, kaip atsipalaiduoja medituodama, o dirba mylėdama savo miestą. Priešpaskutinę kelionės dieną vyko darbų pristatymai. Pirmasis pristatymas vyko mokyklos salėje, kur darbai buvo rodomi gimnazijos mokiniams ir mokytojams. Kitas pristatymas vyko vakare kartu su vokiečių tėvais ir visais mainų dalyviais. Tą vakarą visi vieni kitiems dėkojo, vaišinosi atsineštais gardumynais. Paskutinė diena buvo kupina emocijų: džiaugsmas, kad jau greitai grįšime namo, ir liūdesys, kad tenka palikti naujus draugus. Tačiau tai ne pabaiga. Pavasarį, gegužės mėnesio viduryje, vokiečiai atvyks į lietuvių šeimas ir susipažins su Lietuvos kraštu. Be to, šie mainai ypatingi, nes jie jubiliejiniai – 30-ieji.

Informavo tarptautinių mainų dalyvė S.Bendžiūtė

Dalinamės gimnazistų atsiliepimais apie gyvenimą šeimose ir mainų programą:

Adomas: "Į šeimą buvau priimtas draugiškai, turėjau atskirą kambarį, buvo pasirūpinta maistu, priėjimas prie wifi buvo laisvas, žaisdavome Uno visa šeima. Man šeima skyrė laiko, aš džiaugiuosi. Dėl mainų programos – man patiko Berlynas, ypač vietos – universitetai, memorialas žydams, buvo įdomu vaikščioti, girdėti istoriją, taip pat įdomus Hamburgas, miuziklas su smagiomis dainomis. Manau, kad ekskursijos buvo įdomios, tačiau gal per daug laisvo laiko. Dėl darbo grupėse -  gerai, kad buvo bandoma padaryti kažką originalaus, bet pritrūko laiko. Siūlyčiau daugiau laiko tam skirti.  Gerai, kad grupės darbui vadovavo mokytojas, kuris kalba anglų kalba. Labai gerai, kai grupėje yra išverčiama, jei kiti nesupranta. Nesigailiu, kad važiavau."   

Mingailė: "Šeimoje jaučiausi kaip namie. Programos sumanymas nuvargino – informacijos gausa ekskursijų metu ir muziejuose nebebuvo prasminga. Manau, kad tema apie emigraciją nelengva, bet darbas pavyko – piešiau savo mamą. Tad piešinį vežuosi į namus. Lietuvoje siūlyčiau parodyti Lajų taką Anykščiuose, Nidą. Tikriausiai ir darbas grupėse galėtų vykti be mokytojo – esame pajėgūs patys susitarti."  

Emilija S: "Šeima nepasiturinti, bet labai nuoširdi. Ypač mama. Brolis bendravo minimaliai. Ekskursijose man pritrūko laiko šiltai arbatai ar tualetui. Ilgai buvo vedamos ekskursijos, manau, kad septynios valandos yra per daug, tačiau suprantu, kad tai buvo naudinga. Man patiko pakeisti aplinką, gerai praleisti laiką, susipažinau su naujais žmonėmis. Daug bendravau, iš tikrųjų net pavargau, o ne pailsėjau, tačiau patobulinau vokiečių ir anglų kalbas. Taip pat manau, kad muziejuose turėtų būti ne tik informacija vokiečių, bet ir anglų kalba. Mūsų lietuvių grupė draugiška, džiaugiuosi, kad įveikėme nesusipratimus. Lietuvoje siūlyčiau aplankyti Rumšiškių etnografijos muziejų."  

Dominykas: "Antrąkart dalyvauju, tad lygindamas šeimas supratau, kad su maistu jie „nedraugauja“. Valgo tik sumuštinius ir sausus pusryčius. Tai neįprasta. Kuris kartas įdomesnis? Pirmas kartas, nes daug kas buvo nežinoma, bet šis kartas kitoks, nes jau kai kas žinoma, jau galėjau patarti, ką ir kaip daryti ar nedaryti. Visgi sekėsi gerai, nes Matti šeimoje tėtis kalbėjo angliškai, bendrauti sekėsi labiau, nei praėjusiais metais. Šiemet gyvenau kaimelyje, tad mokyklą pasiekdavome su mašina. Programa patiko, nors daug kas buvo girdėta. Aišku, tos dienos, kai mes nuvykome vėliau, pritrūko. Patiko Liubeke, taip pat smagu buvo grįžti į Berlyną, Hamburgą. Pasiilgau namų, ypač normalaus maisto."  

Domantas: "Mano naujoji šeima buvo svetinga, sutiko mane šiltai. Sesuo leido man gyventi savo kambaryje. Tėtis priminė mano tėtį – sportiškas ir organizuotas. Nors mama nelabai kalbėjo angliškai, bet stengėsi kalbėti, kad nesijausčiau nejaukiai. Mama gamindavo maistą, tad man jo netrūko. Tiek tėtis, tiek mama dirbo labai daug. Su tėčiu nesimatydavome dažnai. Mano partneris Kevinas talkino mamai, savanoriavo bibliotekoje, kur padedama vyresnio amžiaus žmonėms dirbti su kompiuteriais. Mainų programa patiko, nors esu buvęs Vokietijoje, bet patiko tiek Berlyne, tiek Hamburge, tiek Liubeke. Visgi Berlyną labiausia įsiminiau, ypač įdomiai pasakojo vadovas H.Hausmanas. Senamiestis Bukstehudėje truputį priminė Šilutės architektūrą. Smagiai praleistas laikas. Kadangi vokiečių dauguma buvo jaunesni, tai jie labiau norėjo būti namie. Tačiau su visais sutariau neblogai. Darbas geografijos grupėje pasirodė nesudėtingas, nors informacijos buvo nemažai, tačiau pavyko atrinkti svarbiausią emigracijos tema. Ar emigruočiau į Vokietiją? Iš pradžių rodėsi, kad svetur gyventi lengva, bet dabar manau, kad pamatyti, pabandyti verta, tačiau noriu dirbti ir gyventi Lietuvoje. Siūlyčiau Lietuvoje aplankyti mūsų žymias vietas. Tikriausiai programa bus panaši."    

Emilija N.: "Mano naujoje šeimoje buvo visi draugiški, jaučiausi kaip namuose. Paskutinėmis dienomis gavau ir šilto maisto, o kitomis dienomis buvo sausas maistas.  Programos metu tikrai pavargdavome, nes daug informacijos, tačiau buvo įdomu, laisvu laiku pamatydavome dar daugiau, dėl to džiaugiuosi. Siūlyčiau Lietuvoje nuvykti visiems į Nidą, Vilnių, į Anykščius, aplankyti Aukštumalos pelkę." 

Akvilė: "Man patiko kelionės, bet kelionės vyko nedarbo dienomis, tad nepavyko apsilankyti parduotuvėse. Siūlyčiau programoje pirma lankytis muziejuje, o po to eiti į ekskursiją. Šeimoje gyvenau gerai. Man patiko dirbti grupėje, nes daugiau pabendravome su visais. Su Michelle sutarėme gerai, ji buvo draugiška, supratinga. Tėvai rūpestingi. Manau, kad dalyvauti mainuose yra gerai, nes susipažįsti su daugeliu žmonių, gali bendrauti anglų kalba, pamatai kitos šalies kultūrą."

Greta: "Šeimoje su manimi noriai bendravo. Jautėsi, kad šeima konservatyvi – tėtis buvo šeimos galva, be jo net nepradėdavome valgyti ar kalbėti. Gyvenimo sąlygos geros – turėjau savo atskirą kambarį bei vonią. Tėvai kalbėjo angliškai, visur už mane mokėjo. Jei kalbėtume apie programą, tai buvo per daug vaikščiojimo ir informacijos. Muziejuose informacija buvo vokiečių kalba, tai apsunkino supratimą. Iš pradžių jautėmės nejaukiai, bet vėliau susidraugavome, net išvažiuoti nebenorėjome. Laisvą dieną šeimoje buvome buriuoti, galėjau pavairuoti jachtą. Paskui vokiečių šeima padovanojo man nuotraukų, labai džiaugiausi. Taip pat turėjau galimybę pamatyti vokietės Linos tėvų darbo vietas. Į mainus važiuoti verta dėl kalbos lavinimo, dėl kitos kultūros pažinimo, dėl kitos šeimos gyvenimo pajautimo."

Ugnė: "Aš gyvenau lietuvių šeimoje, nors buvo nesklandumų, tačiau jie išsisprendė. Programa nuvargino dėl ilgų atstumų ir informacijos gausos, visgi daug sužinojome ir pamatėme. Bendravau labiau lietuvių kalba, o grupėje pavyko bendrauti anglų kalba. Kai kurie vokiečių mainų dalyviai buvo labai draugiški. Vakarais susirinkdavome pabendrauti. Mano šeimoje grupės buvo susitikusi porą kartų, tuo metu linksmindavomės. Bendravimas vakarais padėjo pažinti žmones. Kadangi jau esu gyvenusi vokiečių šeimoje,  galiu pasakyti, kad abiejų šeimų tėvai labai rūpestingi, o jei su partneriu kas nors nepavyksta, tai yra nelengva, tenka prisitaikyti. Išmokau nusileisti, kad reikia bendrauti su visais nuo pat pradžių, o ne mainų pabaigoje. Mainuose dalyvaujantiems patarčiau susitaikyti su pasikeitusiu maisto racionu, kad nebus lengva. Lietuvoje siūlyčiau aplankyti Trakų pilį, Anykščius."   

Kamilė: "Man patiko turai po miestą, tačiau muziejuose informaciją įsidėmėti buvo sunkiau. Aš buvau dailės grupėje, dirbome ramiai, tačiau, manau, kad pritrūko laiko. Bet viskas pavyko gerai. Susidarė įspūdis, kad programa labai įtempta, tačiau viską spėjome. Šeimoje santykiai buvo geri.  Manau, kad būtų įdomu parodyti Lietuvoje Vilniaus senamiestį, Trakus, Anykščiuose lajų taką, Šaltojo karo muziejų."  

Martynas: "Labai smagi buvo mano naujoji šeima. Pasitiko su vakariene, Martin užleido savo kambarį, pats miegojo rūsio kambariuke. Laisvą dieną vykome į Hamburgą, plaukėme laivu, tad ekskursijos metu su grupe buvau nemažai girdėjęs. Vokiečio tėtis gerai kalbėjo angliškai, kasdien mama įdėdavo pietus, tikrai labai džiaugiuosi. Darbas grupėse gimnazijoje man pasirodė nuobodus, nes buvo mažai informacijos, kurią reikia rasti, o mokiniai su mokytoja kalbėjo vokiškai, tad nelengva buvo greitai susiorientuoti. Bet man pavyko Man labiausiai patiko Berlyne, nes pamačiau vietas, kurias rodė nuotraukose brolis, kai dalyvavo mainuose. Įsiminiau Brandenburgo vartus, memorialą žydams, memorialą karo aukoms atminti, taip pat įdomus paminklas su tuščiomis lentynomis po žeme. Jis skirtas nacių sudegintoms knygoms. Iš programos išskirčiau miestų lankymą, darbą grupėje ir bendravimą su šeima. Manau, kad važiuojant į kitą šalį reikia žinoti apie ilgas ekskursijas, apie miego trūkumą, bet, manau, tai atperka įspūdingi vaizdai ir puiki nuotaika."  

Osvaldas: "Man labai patiko mainuose. Šeimoje buvo įdomu bendrauti, nes tėtis domisi mašinomis, tad teko net išbandyti jų greitį. Važiavau su Ferrari 340 km/h. Taip pat lankiausi Heide parke. Tai jausmas važiuojant panašus. Maisto buvo pakankamai – gaudavau ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę, galėdavome ir patys pasigaminti. Ypač smagu būdavo rytais – Lukas grodavo man pianinu. Programa man patiko, sužinojau apie Vokietijos istoriją. Darbas grupėse praėjo linksmai – turėjome laiko ir darbui, ir arbatos gėrimui. Man patiko dailės grupėje, nes buvo jauna ir bendraujanti mokytoja. Mainuose dalyvauti verta, nes pabūni  kitoje šeimoje, gali palyginti, kaip žmonės gyvena, kaip elgiasi su šeimos nariais. Teko sudalyvauti tėčio gimtadienyje, nupirkau jam dovaną.  Man patiko."

Gytė: "Pastebėjau, kad žmonės draugiški. Buvau draugiškai priimta šeimoje, suskaudus gerklei gavau vaistų, paklausdavo, ar noriu valgyti, kur noriu nuvažiuoti.  Mainų programa intensyvi. Ekskursijose informacijos užteko, džiaugiuosi, kad nebuvo jos daug, taip pat gerai, kad buvo laisvas laikas. Mokykloje dirbdamos grupėje (teatro) džiaugėmės, kad galėjome pačios dalyvės daug ką sugalvoti. Manau, kad panašiai galime daryti ir Lietuvoje. Įgijau nemažai patirties, kaip bendrauti su kitais žmonėmis, kaip elgtis šeimoje. Pripratau prie aplinkos, įgijau pasitikėjimo kalbėdama anglų kalba. Man patiko, bet jaučiu, kad pasiilgau namų."

Simona: "Mano vokiečių šeima bendravo su manimi, mes kalbėdavomės prie stalo, pavyzdžiui, vieną vakarą diskutavome apie Lietuvos ir Vokietijos politiką. Laisvą dieną mes buvome su mano vokiete ir jos drauge Hamburge, bet man pritrūko laiko su tėvais. Mainų programos ekskursijos įdomios, o laisvu laiku man pritrūko informacijos apie kitus objektus, kuriuos galima pamatyti. Mokykloje man patiko projektai, tačiau pristatymas pasirodė nuobodus, nes ne visa informacija kokybiška ir įdomi. Tačiau nepaisant to, manau, kad viskas buvo įdomu, tai bus geras prisiminimas."

Virginija: "Šeimoje buvau priimta svetingai. Mes su vokiete Marie susidraugavome. Man trūko maisto, tad muziejuose ir ekskursijose buvau alkana. Man patiko muziejus Berlyne Chakpoint Charlie apie Berlyno sieną, taip pat buvo įdomus Emigracijos muziejus Hamburge, tik buvo sudėtinga suprasti informaciją vokiečių kalba. Buvau dailės grupėje, patiko mokytojos palaikymas, taip pat pati mintis, kai reikėjo įsivaizduoti, kad tu atvykai į Šilutę ir esi svetimas. Man sunkiau sekėsi sugalvoti, bet mokytojos palaikymas įkvėpė ir aš padariau iki galo. Dalyvaujantiems mainuose patarčiau nepanikuoti, kad negalėsi suprasti, susikalbėti. Naudinga patirtis bendraujant su žmonėmis, su nauja šeima."

Domantė: "Šeimoje jaučiausi gerai – gyvenau savo vokietės šeimoje. Keista ir neįprasta buvo ragauti indų maisto. Gyvenau su vokietės mama ir partnere. Man patiko šis pirmas kartas Vokietijoje – pamatėme labai daug objektų, bet kartais po ilgos ekskursijos buvo sunku susikoncentruoti muziejuje. Labai gražus Bukstehudės miestelis. Laisvą dieną, kai buvo šeimos laikas, mes buvome miške, po to kavinėje skanavome kavos. Dirbau dailės grupėje, mokytoja daug dėmesio skyrė mūsų darbams. Laiko užteko. Manau, kad dalyvavimas mainuose yra gera patirtis, supratau, kad galiu kalbėti anglų kalba, kad galiu bendrauti, nors anksčiau atrodė, kad bus sunku."

Justina: Mano vokietės šeima man pasirodė panaši į mano – nors mes nebuvome labai artimi, bet man patiko. Mano vokietė Pia buvo labai aktyvi, bet mes susitardavome, ji mane suprasdavo. Gerai sutariau su mama, tėtis uždaresnis, susitikdavome prie stalo. Pirmą kartą vykau be tėvų, pasijaučiau savarankiška, iš pradžių buvo nelengva bendrauti anglų kalba, bet paskui ėjosi gerai. Taip pat neišgąsdino manęs ilgos ekskursijos ar muziejai. Su šeima daug keliauju, tad džiaugiuosi aplankiusi Hamburgą, Berlyną. Įdomūs buvo mokytojo H.Hausmano pasakojimai – klausiausi susidomėjusi. Dailės grupėje jaučiausi gerai – sugalvojau ką piešiu, parašiau laišką, nors laiko pritrūko, tačiau suspėjau. Manau, kad ši kelionė yra gera savarankiškumo mokykla, lyg pasiruošimas studijoms, norėčiau, kad būtų daugiau tokių programų. Lietuvoje siūlyčiau aplankyti IX fortą Kaune."

Ieva: "Vokiečių šeima buvo draugiška, nors nedaug bendravome su tėvais, tačiau su Ana bendravome nemažai, ji gerai kalbėjo angliškai. Tačiau su maistu buvo problemų – šeima nevalgydavo pusryčių, tad jų negaudavau ir aš. Maistą teko pirkti pačiai. Kambarys buvo taip pat vėsokas, tačiau nesusirgau. Dėl ekskursijų – įdomios, tačiau ne visada buvome dėmesingi, nes buvome pavargę. Labai patiko Hamburgas, čia dar norėčiau grįžti su savo šeima. Šeimos dieną taip pat buvome Hamburge, tada galėjau nusipirkti lauktuvių, pabendrauti artimiau su savo partnere. Dar patiko darbas Emigracijos muziejuje, kur reikėjo atlikti užduotis. Manau, kad taip galima padaryti ir Lietuvoje."

Emilija Sk.: "Iš pradžių turėjau sveikatos problemų, bet susitvarkiau. Man patiko matytų miestų architektūra (Berlyno, Hamburgo). Namuose maisto problemų neturėjau – mama net atnešdavo į kambarį. Tačiau su savo vokiete Vivian mažai bendravau, nes ji turėjo draugę, o man tekdavo būti vienai arba su ja namuose. Tai nebuvo lengva. Savaitės pabaigoje pradėjau labiau bendrauti su kitais vokiečiais, tad sunkumai ir problemos išsisprendė. Darbas grupėje vyko vokiečių kalba, tai apsunkino bendravimą, tikiuosi, kad Lietuvoje darysim kitaip.  Manau, kad gerai būtų aplankyti Klaipėdą, Kauną, Anykščius, Vilnių. Tikrai būtų smagu keliauti laivu. Namų pasiilgau, ypač tėvų ir savo šuns."

Giedrė: "Maloni mano šeima, rūpinosi manimi, susipažinau su Mirjam mamos šeima, dalyvavome gimtadienio šventėje, gavau dovanų. Ekskursijos labai patiko. Siūlyčiau Lietuvoje nuvykti į Nidą." 

Benas: "Šeimoje jaučiausi nejaukiai – daug buvome namuose, nors vokiečiai svetingi, bet pradžioje buvo nelengva.  Mano vokietis Markas mėgdavo būti namuose, tad man teko kartu būti. Nuotaika pagerėjo, kai vėliau gavau dešrelių ir bulvių. Patiko ekskursijos, ypač Hamburgas. Namai pasirodė paprastesni nei Berlyne, jaukesni. Darbas istorijos grupėje buvo truputį komplikuotas, informacija ne visada aiški, bet mes padarėme, ką reikėjo. Mainuose verta dalyvauti, nes pamatai, ko nematęs ir daug sužinai (Brandenburgo vartai, Berlyno siena). Turiningos ekskursijos, nors oras tikrai buvo šaltas. Siūlyčiau labiau integruoti vokiečius į darbo grupes, kad žmonės daugiau bendrauti, gal labiau akcentuoti, kad pristatyme dalyvautų visi, kad kalbėtų daugiau. Siūlyčiau daugiau praktinės veiklos, ne teorinės. Manau, kad mokytoja kaip vadovas  reikalingas darbus sureguliuoti, bet tikrai patys galėtumėme  dirbti."

Gabija: "Šeimoje gyventi iš pradžių buvo nejauku, nes tėvai nekalbėjo angliškai, bet laikui bėgant apsipratau, mano partnerė išversdavo, o pabaigoje susidraugavome kaip šeima. Miestuose man pritrūko laiko apžiūrėti parduotuves, palyginti kainas, bet informacija apie miestus buvo naudinga. Darbas grupėje (geografijos) buvo nelabai gerai organizuotas. Ne visada pavyko susikalbėti. Lietuvoje siūlyčiau nuvykti į Ventės ragą, į Lajų taką. Viską apibendrindama galiu pasakyti, kad patobulinau geriau anglų kalbą,  susidraugavau su savo vokiete, išmokau pasakyti savo nuomonę, įgijau daugiau drąsos." 

Viktorija: "Sekėsi gerai, šeimoje mane priėmė svetingai, tėvai kalbėjo angliškai, turėjau savo kambarį, man įdėdavo maisto. Laisvu laiku buvome Jorko prieplaukoje, mačiau obuolių laukus. Su Ronja gerai sutarėme, taip pat bendravau su jos klasiokais. Ekskursijos buvo įdomios, įspūdį paliko pastatų didingumas. Darbo grupėje (fotografijos) pritrūko laiko, tačiau padarėme viską iki galo.  Mainuose dalyvauti verta dėl žmonių, su kuriais susipažįsti, dėl naujų vietų, kurias pamatai. Patarčiau mainuose dalyvaujant nebijoti pačiam pasakyti, ko nori, nes už tave niekas nepadarys – tik tu pats."   

 

 

  

0438902
Šiandien
Vakar
54
375