Paieška

Pamokų laikas

1. 8.00 - 8.45
2. 8.55 - 9.40
3. 9.50 - 10.35
4. 10.55 - 11.40
5. 12.00 - 12.45
6. 12.55 - 13.40
7. 13.50 - 14.35
8. 14.45 - 15.30

Praėjusią savaitę iš snieguotos Italijos (Assisi miestas) grįžo mokytojai A.Ežerinskis ir Z.Kuzminskienė bei antrokai Greta, Agnė, Julius, Monika, Emilis, Roberta, Deividas. Tai buvo antroji gimnazistų kelionė atstovaujant Lietuvai daugiašaliame Comenius projekte "Besikeičiantis pasaulis". Rudenį viešėta Lenkijoje (Krokuvoje). Gegužės pabaigoje septynių šalių dalyviai ir mokytojai susitiks Šilutėje. O kitais mokslo metais laukia Turkija, Austrija ir Vokietija.

Spausdiname dalyvių atsiliepimus.

Man patiko Italijoje. Pačią pirmą dieną tik atvykus į Assisi miestą, nesinorėjo išlipti iš traukinio, o paskutinę dieną nesinorėjo įlipti į jį ir išvažiuoti. Apsilankėme Romoje, pamatėme daug įspūdingų architektūros statinių, istorinių paminklų, aplankėme dviejų šventųjų kapus, buvome bibliotekoje, ten apžiūrėjome daug senoviškų knygų. Italijoje susipažinome su jų kultūra ir papročiais. Dalyvavome pamokose, įvairiuose mokyklos renginiuose, debatuose bei paskaitose. Italijoje žmonės labai geri ir draugiški. Susiradau daug draugų. Ten paragavau tradicinių Italijos patiekalų. Aš su savo partneriu ir jo šeima sutariau puikiai. Nors išvažiavau sustiprinti anglų kalbos žinių, aš ten dar pramokau šiek tiek itališkų žodžių. Dabar mes labai laukiam pas mus atvykstant grupės iš Italijos.

Deividas Rimkus

Man Italijoje labai patiko. Šioje šalyje išvydau įspūdingą kraštovaizdį ir labai gražią architektūrą. Susipažinau su nuostabiais žmonėmis ir pažinau Italijos kultūrą. Patys italai yra labai jautrūs, draugiški, tolerantiški žmonės. Man labai patiko jų šiltumas. Man pasisekė, nes patekau į labai gerą šeimą. Labai susidraugavau su savo partnere ir jos šeima. Ir jau dabar aš jų pasiilgau. Taip pat ten susiradau ir draugų. Gaila, kad kai kurie iš jų į Lietuvą neatvažiuos. Bet labai tikiuosi, kad tai buvo pirmas, bet nepaskutinis kartas, kai su jais mačiausi. Mane mano partnerė pasikvietė paviešėti vasarą. Taigi tikiuosi, kad man nusišypsos laimė ir galėsiu ten nuvykti. Iš tikrųjų nupasakoti visų įvykių, patyrimų neįmanoma. Reikia pačiam nuvažiuoti ir viską pamatyti.

Monika Šimkutė

Kelionė į Italiją mums, lietuviams, neprailgo, nes kompanija buvo šauni. Visą dieną skridę, važiavę, ėję ir vėl važiavę nusigavome iki Asyžiaus (Assisi). Ten mūsų laukė partneriai italai.
Kiekvieną vėjuotą dieną mes praleisdavome mokykloje. Stebėjome renginius, dalyvavome tarptautinėse debatų grupėse ar šiaip slampinėdavome nepažįstamais koridoriais.

Dauguma liko patenkinti savo partneriais. Ekskursijos po Assisi ir Perugia visiems padarė įspūdį. Dabar sėdint prie kompiuterio ekrano ir mąstant apie tą savaitę, atrodo, kad nuoskaudų nebeliko, o geri prisiminimai išliks ilgam. Bet kokiu atveju frazė "lietuviai po vieną nevaikšto" suteikė jėgų beviltiškomis akimirkomis.

Greta Undžytė

 

Kuo daugiau praeina laiko, tuo mažiau lieka emocijų ir įvairių smulkmenų atmintyje...  Tačiau šios kelionės į Italiją nepamiršiu labai ilgai, manau, kad niekada nepamiršiu, nes tai buvo mano pirmoji kelionė į svetimą šalį, dalyvaujant mainų programoje.

Ši kelionė man davė labai daug: patobulinau savo anglų kalbos įgūdžius, susipažinau su kitos šalies kultūra, tradicijomis ir žmonėmis, praplėčiau savo akiratį, įgijau daugiau pasitikėjimo savimi, nes gyventi kitoje šeimoje yra didžiulis iššūkis, šiek tiek pajaučiau gyvenimo skonio svetimoje šalyje, tačiau svarbiausia, kad tapau dar didesnė patriotė Lietuvai! Grįžusi į Lietuvą, aš vėl iš naujo ją įsimylėjau, nes išgirdau puikiai suprantamą ir "iki skausmo" žinomą lietuvių kalbą, pamačiau kažkuo mielus ir, atrodo, artimus nepažįstamų lietuvių veidus, ir užuodžiau skaniausio lietuviško maisto kvapą. Nors grįžau į paprastą Lietuvėlę, šalį, kurioje nėra įspūdingo grožio kalnų, nėra ypatingai didelių senovinių pastatų, kuriuos pamačius tave užvaldo pakylėjimas ir žavesys, nėra beprotiškai daug žmonių, kurie miestuose "knibžda kaip skruzdėliukai", nėra daugybės dalykų, kurie yra Italijoje, tačiau mano mylimiausia šalis - Lietuva, turi nematomo ir nesuprantamo grožio, nuo kurio neįmanoma pabėgti, jis visada skatina galvoti ir grįžti atgal į Lietuvą.

Mano pirmoji išvyka ir pirmasis bandymas pabėgti nuo supančios rutinos Šilutėje man labai patiko. Po šios kelionės jaučiu, kad nugalėjau keletą savo baimių, atrodo, kad paaugau viduje ir perkopiau vieną didžiulį laiptelį savo gyvenime. Aš manau, kad kiekvienas vaikas, bent kartą savo gyvenime turėtų sudalyvauti mainų programoje, turėtų išdrįsti išbandyti save kitokioje aplinkoje ir pasitikrinti savo meilės dydį Lietuvai.

Būnant Italijoje mes, lietuvių mokinių grupelė, nusprendėme, kad "lietuviai po vieną nevaikšto"!

Agnė Valančiūtė