Paieška

Pamokų laikas

1. 8.00 - 8.45
2. 8.55 - 9.40
3. 9.50 - 10.35
4. 10.55 - 11.40
5. 12.00 - 12.45
6. 12.55 - 13.40
7. 13.50 - 14.35
8. 14.45 - 15.30


Fotografavo G.Radionovaitė, A.Ežerinskis

Linkėjimai

iš Bukstehudės: https://www.buxtehude.de/portal/seiten/imagefilm-ueber-buxtehude-900000073-20351.html

 Jau dvidešimt šeštąjį kartą dvidešimt trys mūsų gimnazijos trečiokai gimnazistai dalyvauja tarptautinių mainų programoje Lietuva - Vokietija.  Spalio 20 - 30 dienomis jie ir mokytojai J. ir A. Ežerinskiai viešėjo Bukstehudes Halepagheno gimnazijoje. 

Kelionės įspūdžiais dalinasi tarptautinių mainų dalyvis trečiokas gimnazistas Gvidas Požereckas, kuris savo aštuonioliktą gimtadienį sutiko kelte: 

Pirmoji diena buvo labai paprasta. Išvykome iš Šilutės penktą valandą vakaro (10-19). Mus išlydėjo tėvai ir paskutinius atsisveikinimo žodžius tarė direktorė, linkėdama nepamiršti tinkamo elgesio bei grįžti linksmiems ir patyrusiems daug įspūdžių. Kelionė iki kelto Klaipėdoje neprailgo, nes visi bendravome, tarėmės, ką veiksime. Uoste dar rašėme paskutines žinutes, nes laive interneto nebus.

Dauguma keltu plaukėme pirmą kartą, tad visi vaikščiojome ir apžiūrinėjome laivą. Kelionė buvo ilga ir varginanti – truko net devyniolika valandų, tačiau buvome laimingi pasiekę Vokietijos miesto Kylio krantą (10-20).  Eidami link mūsų laukiančio autobuso žvalgėmės. Kai pajudėjome į Bukstehudę, pastebėjome, kad Vokietijoje labai daug naujų mašinų.

Vakarop atvykome į Bukstehudę, kur mūsų jau laukė naujos šeimos. Sudėjome lagaminus į „įtėvių“ mašinas ir su savo „įbroliais“ bei „įsesėm“ ėjome vakarieniauti į restoraną. Susėdome prie stalų ir ragavome maistą. Kai atnešė sąskaitą, mes išsižiojome – kainos čia tikrai labai didelės. Po vakarienės mes dar pavaikščiojome po vakarinį miestą. Kai grįžome į namus, nauji tėvai mane priėmė labai šiltai. Mane nuvedė į kambarį, kur buvo paklota lova ir padėta dovana su daugybe saldainių.

Kitos dienos rytas buvo ankstyvas (10-21). Vykome į Bremenhavene esantį Klimato muziejų, taip pat po pietų turėjome aplankyti vieną įdomiausių pasaulyje Emigracijos muziejų. Sunku apibūdinti emocijas, patirtas Klimato muziejuje. Čia sugalvota taip: remiantis tikra kelione aplink pasaulį ir susitikimais su žmonėmis, lankytojas turi galimybę patirti įvairių šalių klimatą. Tad per kelias valandas tu apsilankai ir Afrikos dykumoje, ir Antarktidos ledynuose. Laisvu metu ėjome iki “Makdonaldo” pavalgyti. Kitas muziejus – Emigracijos. Nesu muziejų mėgėjas ir į tai taip pat žiūrėjau skeptiškai, tačiau čia daug sužinojau apie emigravusių žmonių dalią. Kiekvienas gavome po iš tikrųjų emigravusio žmogaus kortelę ir galėjome sužinoti, kaip jam pasisekė – ar jis pateko į savo svajonių šalį, koks jo likimas. Tai tikrai mane nustebino. Muziejuje taip pat yra galimybė įvedus kompiuteryje savo emigravusio  giminaičio vardą, pavardę, sužinoti, iš kokio uosto jis išplaukė, kokiu laivu, net galima rasti laivo keleivių sąrašus, rašytus ranka.    Taigi aplankėme du įdomiausius muziejus mano gyvenime ir sėdę į traukinį vykome namo. 

Mainų dalyvio trečioko gimnazisto Mintaro Šimkevičiaus įspūdžiai:

Šeštadienį (10-22) buvome Berlyne. Aplankėme Vokietijos simbolį – Branderburgo vartus, žydų atminimo paminklą, Reichstagą. Taip pat Vokietijos istorijos muziejuje kartu su savo partneriais ieškojome informacijos apie Vokietijos istoriją ir žymius žmones. Berlynas man labai patiko.

Sekmadienį (10-23) su šeima važiavome į Hamburgą. Lankėmės muziejuje – kambaryje, kur nieko neįmanoma matyti, tik jausti. Tada įvertini, koks svarbus yra regėjimas žmogui.

Pirmadienį (10-24) viešėjome pas miesto merę, taip pat mokykloje mus pasveikino direktorė. Halepageno mokykla didelė – čia mokosi apie tūkstantis mokinių, dirba apie šimtas mokytojų. Tarptautinių mainų vadovas H.Hausmanas parodė mums chemijos, informatikos, biologijos kabinetus, sporto sales.

Vėliau žaidėme futbolą su vokiečiais ir laimėjome 3:8. Pirmą kartą pajutome saldų pergalės skonį. 

Taip pat vaikščiojome po Bukstehudės miestelį.  Šis miestas vadinamas Pasakų miestu: jaukus senamiestis, bažnyčia, akmeninis grindinys.  Čia visur galima pamatyti ežių ir kiškių: tai pasakos apie ežio ir kiškio varžybas veikėjai. Moralas toks, kad beskubėdamas kiškis pralaimėjo, o gudrus ir lėtas ežys atsivedė savo žmoną ir taip pamokė pagyrūną kiškį. Kiškis bėgiojo nuo vieno prie kito, manydamas, kad tai tas pats ežys, o kai pavargo, pralaimėjo. Šiemet Bukstehudėje vyksta ir tarptautinis pasakų festivalis. 

Mainų programos dalyvio trečioko gimnazisto Martyno Kšatucko įspūdžiai:

Antradienis (10-25) buvo skirtas darbui grupėse: geografijos, istorijos, teatro, fotografijos ir dailės. Projektinių darbų tema “Aplinkos apsauga”.

Trečiadienį (10-26) kėlėmės anksti, nes ruošėmės važiuoti į Hamburgą. Šiame mieste-uoste aplankėme senamiestį, užlipome į vieną gražiausių šv.Michelio bažnyčios bokštų, taip pat buvo įdomu eiti po Elbės upe tuneliu.  Vakare – labiausiai lauktas renginys – miuziklas „Berno stebuklas“ apie pasaulio čempionato finalo Vokietijos ir Vengrijos futbolo varžybas, kai Vokietija tapo čempione. Scenografija buvo įspūdinga,  žadą atėmė, kai aktoriai ir visa futbolo  aikštė buvo perkelti ant sienos. Tai buvo tikrai įdomu. Man labai patiko. Po miuziklo keliavome atgal į Bukstehudę.

Rytojaus dieną (10-27) dirbome darbo grupėse ir tobulinome tai, ką jau buvome padarę: istorijos grupėje tyrėme aplinkos apsaugą Vokietijoje ir Lietuvoje, geografijos grupėje analizavome Elbės upės gilinimo pavojus, dailės grupėje piešėme ir konstravome, teatro grupė kūrė vaidinimą apie tai, kaip žmonės gali saugoti gamtą, o fotografijos grupės nariai viską fiksavo, sukūrė nuotraukų stendą bei pristatymą, taip pat buvo sumanyta, kad nuotraukų pristatymas vyks grojant gyvai muzikai.  

Penktadienį (10-28) vyko projektinių darbų “Gamtos apsauga” pristatymas. Pilnutėlėje Halepageno gimnazijos aktų salėje vokiškai ir angliškai buvo kalbama apie mūsų ateitį bei kas yra daroma, kad ateities sulauktume.    

Šeštadienį (10-29) po pietų visi atsisveikinome ir išvykome į Kylį. Plaukėme per naktį ir sekmadienį (10-30) vakare jau buvome namuose.

Trečioko gimnazisto  Arno Lotužio įspūdžiai:

Man įdomu buvo palyginti vokiečių ir lietuvių jaunimą. Vokiečių gimnazistų rytinis gyvenimas yra labai įtemptas, jie visada skuba ir mėgsta viską atlikti laiku. Gyvenimas mokykloje panašus į mūsiškį. Visgi krenta į akis tai, jog čia nėra jokios diskriminacijos, jaunuoliai priima vienas kitą tokius, kokie jie yra. Stebino tai, kad mūsų projektinio darbo pristatymo metu pilnoje aktų salėje jaunuoliai vienas kitą ramino ir klausėsi mūsų. Yra ko pasimokyti.

Paaugliai, su kuriais teko susipažinti mainuose, yra labai draugiški, išradingi, linksmi ir darbštūs. Mes, lietuviai, esame labiau atsipalaidavę, mažiau susikaustę, nebijome šnekėti, esame linksmi ir drąsūs bet kokioje situacijoje. Vokiečių jaunuoliai man pasirodė labiau susikaustę.

Dešimt dienų Vokietijoje buvo vienos geriausių mano gyvenime, džiaugiuosi, kad turėjau tokią galimybę. Galėjau pažinti kitą šalį, jos kultūrą ir nuostabius žmones.   

Apie mus rašo (klaida po nuotrauka: ne "antrokai", o "trečiokai"): http://www.silutesnaujienos.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=15529:rudens-atostogas-gimnazistai-praleido-pas-biiulius-vokietijoje&catid=80:jaunimo-banga&Itemid=135