Paieška

Pamokų laikas

1. 8.00 - 8.45
2. 8.55 - 9.40
3. 9.50 - 10.35
4. 10.55 - 11.40
5. 12.00 - 12.45
6. 12.55 - 13.40
7. 13.50 - 14.35
8. 14.45 - 15.30

Po įskaitų įkarščio 2c klasės gimnazistai rado laiko atsikvėpti – jie kūrė poeziją.

Pirmiausiai perskaitė įvairių epochų poetų (nuo japoniško haiku iki M.Martinaičio) kūrybą, aptarė temas, menines raiškos priemones. Kilo įvairių klausimų: „Ar poezija – žmogaus sielos veidrodis?“, „Gal poezija – tai poeto noras pasislėpti, sukurti kitą pasaulį?“  Padiskutavę jaunieji kūrėjai ėmėsi darbo patys. Buvo nutarta, kad kol kas tai tik bandymai, tad vieni iš karto rimavo, kitiems artimesnės „baltosios eilės“.  Kai kurie bandė išsakyti, ką mato, ką yra girdėję, aišku, vieniems pavyko geriau, kiti – pirmą kartą susitiko su žodžio meno karaliene, tačiau bandymai, nors kai kurie naivūs, bet  įdomūs:

Gyvenimas lyg muzika tranki,

Kaip bangos, dūžtančios į krantą.

Krenti ir stojies tu, žmogau,

Su skausmo kupina krūtine.

Ką tu gyvenime veiki? (Karolina)

Vidurnaktį sniegas krito ant tilto.

Žvejys, ištraukęs silkę, nugarą jai išvanojo. (Deividas)

Eglutė skarota, nors iš tikrųjų spygliuota

Ir labai labai ryškiai žalia.

Meškutė gauruota kartą nukrito pamiegot po ja.

Ir ji susapnavo, kad pavirto drugeliu,

Dainas sau dainavo,

Kol pagaliau kažkas ją pagavo. (Anonimas)

 Aišku, kadangi už lango pavasaris ir ne vienas teigė, jog pakelia akis į dangų ir džiaugiasi grįžtančiais paukščiais, kuriamuose darbuose vyravo gamtos ir meilės temos:

Ir nerimsta paukščiai čia visi

Po kovo dangum susirinkę. (Erika)

Rožių žiedlapiais vis kvepia,

Kai atbėgi pas mane.

Bet spygliai vis bado kūną,

Kai išduodi tu mane... (Mintautė ir Lina)

Tu džiaugiesi... Būni laiminga.

Bet tau to neužtenka...

Tu nori vis daugiau...

Todėl mane palieki. (Aidas)

Tu paskendus tarp žiedų,

Tarp baltųjų tulpės žiedų,

Tik tau tie baltieji žiedai,

Tik tau ta baltoji tulpė. (Tomas J.)

Išlindo pro lango kampelį spindulys skaistus,

Nušvito gyvenimas pavasariniu džiaugsmu. (Rugilė)

Aš be tavęs kaip gėlė be žiedų,

Aš be tavęs kažkur pradingstu.

Klajoju miškais ir ieškau tavęs,

Kad pagaliau atrasčiau save.

Suradusi tave, vis tiek pradingstu,

Nes to paties jausmo nejauti tu.

Skaudu man išties, nors ranką ištiesk,

 Kad jausčiau tave, kad rasčiau save. (Samanta ir Agnė) 

Saulė šviesdama

Virš žalių namų stogų

Apšviečia mane. (Osvaldas)

Sninga, lyja – nesvarbu,

Eit į lauką negaliu.

Bet norėčiau aš ištrūkt,

Čia kaip pragaras – baisu. (Rapolas)

Vasara. Jaučiu šilto vėjo dvelksmą, šalto vandens gaivą... Pabudau. O širdy dar ne vasara ir iki jos dar toli... (Kristina)

Likę žiemos lapai

Ant juodų šakų

Sprogsta į paukščius. (Lukas ir Karolis)

Kai kurie jaunieji kūrėjai jau bando ieškoti savęs, savo vietos pasaulyje, kelia egzistencinius klausimus, apmąsto žmogaus buvimo žemėje prasmę:

Stoviu aš plikuos laukuos,

Galvą pakėlusi tamsiuos skliautuos.

Širdį man glosto tamsa alkana,

O akys man raibsta – esu vieniša. (Milda)

Mes gimstam dėžėje.

Gyvenam dėžėje.

Ir baigiam gyvenimą dėžėje.

Ir kaip mes galime rasti laisvę,

Kai visą gyvenimą gyvename dėžėje? (Tijus-Rūtenis)

Kodėl aš – tik mažas kaštonėlis

Šitam mažam parkely? (Rokas)

Gyvas. Tu kvėpuoji, bet nejauti.

Gyvas. Norėtum  veikti, bet nesugebi.

Gyvas. Tu matai ir jauti, bet nieko nesupranti.

Miręs. Viską praradai. (Brigita)

Gyvenimas – lyg teatras.

Vaidinam, nematom kitų... (Brigita)

Žmogus – tik maža dalis mūsų visatos,

Į kurią žiūrint kasnakt,

Ateina suvokimas, kad

Nieko kažkada nebus. (Anonimas)

Eina žmonės parku dideliu.

Visus juos seka draugai šešėliai.

Bet aš stoviu vidury tarp jų,

Neturėdamas šešėlio praeities. (Gytis)

Atsikeli vieną dieną ir

Pamatai pasaulį

Kito žmogaus akimis (Edgaras)

Gyvenimas lyg vėjas lekia.

Nepastebi tu, kaip jis greitai keičias. (Evaldas)

Lieka tikėtis, kad padirbėję daugiau, antrokai gimnazistai nustebins mus savo kūriniais. 

 

Po kelių savaičių:

Anonimas

Ir užsiveria dienos durys juodos.

Erika Jokubauskaitė

Stiebiasi į dangų,  

Lyg grybas po lietaus.

Žalia, sodri, žalsva.

Kaip ašarą dangaus.

Gal tu ją matei? 

Tenai, po medžiais nuogais.

Gal tu ją matei?

Kažkur po kojom liejasi laisvai.

Tijus Rūtenis Tautvidas

Laikas, jis gyvas, gyvas, gyvas.

Jis bėga ir bėga. 

Lekia ir nesustoja.    

Kaip gyvas organizmas.  

Tačiau, netikras ir išgalvotas.   

Kaip ir mūsų mintys   

Netikros, netikros, netikros.

Ramūnas Lukošius

Čirška, barška, miško paklotė  

Prabunda įvairūs žvėreliai,    

O atėjęs žmogelis 

Išblaško visą miškelį.                                

Nieko nepešęs miškely

Pabėga į tuščią laukelį.   

O už tuščio laukelio

Stovi žvejo trobelė (...)

Edgaras Freitakas

Jau žiema išbėgo iš kiemo

Ir pavasaris jau atėjo:

Žiema žiema, bėk iš kiemo!

Bėga laikas, bėga metai,

O tu vis lauki, lauki  

Savo svajonės išsipildymo...

Tu tik mirkt ir pavasaris pabėgo.

Laikas greitai bėga, bėga.

Agnė Majauskaitė

Gyvenimas be meilės lyg upė be vandens.

Gyvenimas be laimės lyg vasara be saulės.

Gyvenimas be šeimos lyg miškas be medžių.

Gyvenimas be sveikatos lyg žuvys be oro.

Gyvenimas be draugų lyg pieva be gėlių.

Gyvenimas be muzikos lyg šokis be dainų.

Karolina Doržejevaitė, Rugilė Nausėdaitė

Sušvitai man akyse

Kaip pavasarinis spindulys.

Sudrebinai jausmus ir širdį, 

Bet jausmai užplūdo tik mane vieną,

Nes tavo širdy jau kita turi vietą.   

Užplūdo mane liūdni jausmai,  

Kad tavęs neturėsiu aš amžinai.

Brigita Uselytė

Medžiai šluoja gatves savo šakomis.  

Dangus glosto žemę savo akimis.   

O kas mus patiems gera padarys? 

Kas mums padės savo bėdas pamatyt?

Anonimas

Paukšteliai čiulbena.

Žmonės atsigauna.    

Žemė pabunda.  

O aš tarsi didelis paukštis

Skrendu, džiaugiuosi, juokiuosi.

 

Tekstus rinko Brigita Uselytė

 

Anonimas

Ir užsiveria dienos durys juodos.

Erika Jokubauskaitė

Stiebiasi į dangų,                                                                                                     Lyg grybas po lietaus.                                                                                             Žalia, sodri, žalsva.                                                                                                 Kaip ašarą dangaus.

Gal tu ją matei?                                                                                                       Tenai, po medžiais nuogais.                                                                                     Gal tu ją matei?                                                                                                       Kažkur po kojom, liejasi laisvai.

Tijus Rutenis Tautvidas

Laikas, jis gyvas, gyvas, gyvas.                                                                               Jis bėga ir bėga.                                                                                                       Lekia ir nesustoja.                                                                                                   Kaip gyvas organizmas.                                                                                           Tačiau, netikras ir išgalvotas.                                                                                  Kaip ir mūsų mintys.                                                                                                Netikras, netikras, netikras.

Ramūnas Lukošius

Čirška, barška, miško paklotė                                                                                 Prabunda įvairūs žvėreliai,                                                                                       O atėjęs žmogelis                                                                                                    Išblaško visą miškelį.                                

Nieko nepešęs miškelį                                                                                             Pabėga į tuščią laukelį.                                                                                           O už tuščio laukelio,                                                                                               Stovi žvejo trobelė.

Edgaras Freitakas

Jau žiema išbėgo iš kiemo                                                                                       Ir pavasaris jau atėjo                                                                                               Žiema žiema bėk iš kiemo

Bėga laikas, bėga metai                                                                                           O tu vis lauki, lauki                                                                                                 Savo svajonės išsipildymo

O tu tik mirkt ir pavasaris pabėgo                                                                           Laikas greitai bėga, bėga                                                                                        O jau ir vasara atbėga

Agnė Majauskaitė

Gyvenimas be meilės, lyg upė be vandens.

Gyvenimas be laimės, lyg vasara be saulės.

Gyvenimas be šeimos, lyg miškas be medžių.

Gyvenimas be sveikatos, lyg žuvys be oro.

Gyvenimas be draugų, lyg pieva be gėlių.

Gyvenimas be muzikos, lyg šokis be dainų.

Karolina Doržejevaitė, Rugilė Nausėdaitė

Sušvitai man akyse,                                                                                                 Kaip pavasarinis spindulys                                                                                     Sudrebinai jausmus ir širdį,                                                                                     Bet jausmai užplūdo tik mane vieną                                                                       Nes tavo širdy jau kita turi vietą.                                                                             Užplūdo mane liūdni jausmai,                                                                                 Kad tavęs neturėsiu aš amžinai.

Brigita Uselytė

Medžiai šluoja gatves savo šakomis.                                                                       Dangus glosto žemę savo akimis.                                                                           O kas mus patiems gera padarys?                                                                           Kas mums padės savo bėdas pamatyt.

Anonimas

Paukšteliai čiulbena.                                                                                               Žmonės atsigauna.                                                                                                   Žemė pabunda.                                                                                                         O aš, tarsi didelis paukštis.                                                                                     Skrendu, džiaugiuosi, juokiuosi.