Praeitis... Ją prisimename, ja didžiuojamės bei stengiamės ją įamžinti. Žinodami, kad kiekviena dabarties akimirka tuojau pavirs praeitimi arba istorija, siekiame svarbią patirtį išsaugoti. Jau nemažai metų negalime aplankyti mūsų gimnazijos muziejaus dėl objektyvių priežasčių, tačiau bent dalis muziejaus istorijos jau pasiekė Šilutės gimnazijos bendruomenę, sukūrus du iš trijų stendų. Apie tai, kaip muziejus priartėjo prie mūsų, trumpai pasidalinsiu su Jumis.

  

  Vaikščiodama po gimnaziją, tik neseniai pastebėjau, kad joje mokiniai, mokytojai arba mus lankantys svečiai tikrai pasigestų mokyklos istorijos. Daugiausia, ką pamatytų aplinkiniai, tai būtų šių dienų gimnazija. Tačiau kaip įkurta ir kaip mokykla atrodė, retas galėtumėme žinoti arba įsivaizduoti, todėl iš pagarbos istorijos dalykui, kuriuo domėjausi dar vidurinėje mokykloje, ir, gavusi pasitikėjimo mandatą iš gimnazijos direktorės L.Spirgienės, 2018 m. kažin kurią gruodžio dieną pravėriau muziejaus duris. Tikslas – surinkti dokumentinę medžiagą pirmam ištraukiamam stendui – „Herderio gimnazija“. Į šią, beveik sakralią vietą, atėjau jau turėdama viso istorinio triptiko viziją: pirmasis stendas bus skirtas Herderio gimnazijai, antrasis – Šilutės 1-ajai vidurinei mokyklai, o trečiasis – Šilutės pirmajai gimnazijai.

   Dokumentinės medžiagos apie Herderio gimnaziją buvo nedaug, gal kiek turtingesnė fotografijų kolekcija, todėl pirmajame stende teksto matysite mažiau, bet akį džiugina nuotraukos. Pirmojo stendo centre – buvęs Herderio gimnazijos mokinys – vienas žymiausių XX a. knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų L.Vladimirovas, kurio rūpesčiu Lietuvai buvo sugrąžinti M.Mažvydo ir M.Daukšos katekizmai. L.Vladimirovo pavardę išvysite ir antrajame stende – „Šilutės 1-oji vidurinė mokykla“, nes jis inicijavo tuometinės mokyklos ryšius su Bukstehudės gimnazija Vokietijoje – dabartiniais mūsų partneriais. Ruošdama antrąjį stendą susidūriau su nemenkais iššūkiais: 2020 m. kovo 16 d., prasidėjus pirmajam karantinui, pratęsti darbus galėjau per vasaros atostogas, o baigti – tik prasidėjus kitiems mokslo metams. Tačiau iki kito karantino paskelbimo 2020 m. lapkričio 7 d. antrasis stendas jau buvo pagamintas ir saugiai laukė dienos šviesos.

   Dar norėčiau pridurti, kad šis tiriamasis ir kūrybinis darbas – tai džiaugsmas, kai senoje muziejaus spintoje pagaliau surandi taip reikalingą  Šilutės 1-osios vidurinės mokyklos pastato fotografiją arba į akis krenta Rugsėjo 1-osios šventės mokinukės su kardeliu nuotrauka. Puikiai prisimenu ir tą akimirką, kai atkreipiau dėmesį į Šilutės 1-osios vidurinės mokyklos mokytojų kolektyvo, stovinčio ant laiptų prie muziejaus, fotografiją. Joje - žmonės, savo nuoširdžiu darbu prisidėję prie tuometinės mokyklos kūrimo, o dabar jau tapę istorijos dalimi.

   Taigi, akimirkos, kurias įstengiau užfiksuoti ir įprasminti, tai ne mano vienos nuopelnas. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems, prisidėjusiems prie šio reikšmingo darbo: mokytojai A.Petrošienei už gyvastingą atmintį, gimnazijos direktorei L.Spirgienei už rekomendacijas ir pasitikėjimą, mokytojui A.Gečui už istorijos faktus, kuriuos panaudojau antrajam stendui, „Reklamos priedų“ dizainerei L.Lamsodytei už sumaketuotus stendus ir visiems kitiems, kurie pasidžiaugė, kad praeitis priartėjo prie mūsų.

Šilutės pirmosios gimnazijos mokytoja L.Liepinienė

 
 

Archived Articles

Most Read Posts