Norime pasidžiaugti mūsų abiturientais, kurie buvo pasirinkę ar šiemet dar rinkosi savanorystę. Vėliau supažindinsime ir su kitų klasių savanoriaujančiais mokiniais. Parašykite mums, jei norite pasidalyti savo mintimis apie savanorystę. 

 

Greta Lozoraitytė praėjusiais metais savanoriavo Kultūros ir pramogų centre. Su tuometiniu abiturientu Viliumi Seminausku jiedu sėkmingai vedė renginius: „Mums sekėsi tikrai gerai. Daug visko patyrėme - ir juoko, ir streso. Tai buvo pats geriausias laikas. Net gailiuosi, kad tai atradau tik III gimnazijos  klasėje, o ne anksčiau.“

Ugnė Bertašiūtė yra žinoma šilutiškiams kaip savanorė, besirūpinanti beglobiais gyvūnais jau ne vienerius metus: „Kai dvidešimt pirmojo amžiaus žmonės vis dažniau akcentuoja turtą, imu vis labiau vertinti tik tai, kas matoma širdimi. Manau, kad jaustis turtingam siela ir širdimi yra gerokai sunkiau, nei turėti kišenėje aibę kupiūrų: todėl tam, jog leisčiau savai sielai jaustis laisvai ir turtingai, ne vienerius metus savanoriavau beglobių gyvūnų prieglaudose. Ir šiandien galėčiau atsakyti, jog savanorystė gyvūnų gelbėjimo ir globos srityje man davė daugiausiai kaip bręstančiai asmenybei: tai man leido suvokti, koks neapsakomai žiaurus ir neteisingas gali būti pasaulis bei kaip svarbu nepasiduoti. Dabar suprantu, jog matydama, kaip vėl sužiba užgesusios akys, sušvytruoja uodegos, nosys vėl tampa vėsios, jutausi „gyviausia“ per visas savo nugyventas dienas. Matydavau, kaip kojų nevaldę gyvūnai žengdavo pirmuosius savo žingsnelius, kaip sunkių ligų iškankinti vėl įkvėpdavo vis pilnesniais plaučiais. Dėkodavau visatai, jog tai – dar ne paskutinis iškritęs smėlio krislas, dar ne paskutinė diena... Žinojimas, jog dėl tavo įdėtų pastangų judesio išsigąstantis keturkojis vėl ima pasitikėti žmogumi, gęstanti gyvybė vėl sušvinta, pakylėdavo sielą ir laimės ašaromis pravirkdydavo širdį. Suprantu, jog savanorystė gyvūnų globos namuose nėra kiekvienam – tam svarbu turėti „tvirtą stuburą“, kantrybę ir „kietą“ charakterį, tačiau kviečiu visus pabandyti savanoriauti „Šilutės beglobiuose“ bent pagal programą, kurioje naudos suteiki ne tik tiems, už kuriuos būdamas stipresnis tampi atsakingas, bet ir sau pačiam, kai stodamas į aukštąją mokyklą gali prisidėti papildomų balų. Tai – motyvuojanti galimybė daryti gera.“

 

Aušrys Andrijauskas savanoriauja nuo šių metų sausio pradžios F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje: „Savanoriauju, kuriu viktorinas. Dirbu iš namų.  Ir nors ir atrodo mažai, bet stojant ir siekiant nemokamo mokslo gali padėti tie 0.25 balo.“