Kviečiame gimnazistus dalintis įvairia savo patirtimi, kuri gali būti įdomi ir naudinga bendraamžiams, mokytojams, tėveliams. Pristatome jums mokytojos Irenos Arlauskienės inicijuotą idėją – ji paskatino antroką gimnazistą Vilių Glebavičių pasidalinti savo mintimis apie pedagoginius bandymus popieriaus lape. Taip pat jūsų laukia staigmena – Viliaus prosenelės poezija ir jo paties eilėraštis. Gal tai bus padrąsinimas ir gimnazijos bendruomenei pakalbinti save arba savo artimuosius ir atsiųsti arba atnešti mums tai, ko niekas dar nėra regėjęs.
Pirmoji pedagoginė patirtis
Mieli skaitytojai, aš esu dešimtokas, besimokantis Šilutės pirmojoje gimnazijoje. Šiandien jums papasakosiu apie savo pirmąją pedagoginę patirtį: kuo ji buvo naudinga ir ko mane išmokė. Taip jau atsitiko, kad mokytoja pasiūlė vesti matematikos pamoką savo klasiokams tema „Sklaidos diagrama“. Per pertrauką dėl visa ko pasikartojau pamokos medžiagą. Suskambus skambučiui, palaukiau, kol visi suėjo į klasę, ir kaip mokytojas ėmiau vesti pamoką. Iš pradžių paaiškinau, kas yra ta sklaidos diagrama, paprašiau užsirašyti svarbiausias sąvokas. Paklausė – visi užsirašė. Tada ėmiau aiškinti, kaip reikia braižyti sklaidos diagramą. Paaiškinus pamokos teorinę dalį ir kaip reikia braižyti diagramas, vadovavimą darbui perdaviau mokytojai. Ji užrašė užduotis, kurias reikės atlikti.
Labai įdomus jausmas, kai bendraklasiai atidžiai klausė manęs kaip mokytojo, kad galėjau žiūrėti į klasę mokytojo akimis. Pagaliau bent iš dalies suprasti, kiek ir kaip reikia mokytojui ruoštis pamokai, kaip nelengva ją vesti. O juk mes, mokiniai, ne visada esame atidūs, ne visada stengiamės suprasti dalyko esmę, o kur dar mūsų telefonai ir žinutės, ir visai pašalinės mintys?..
P. S. O dabar – kas ne vienam atrodys nesuderinama su tiksliuku, mėgstančiu matematiką ir informatiką.
Mano prosenelė Ona Lelienė kasdien rašo eilėraščius ir nededa jų į stalčių, bet dalinasi su draugais. Man smagu, kad ji niekada nepritrūksta minčių ir žodžių. Nutariau nepasiduoti ir aš. Štai prosenelės „Ruduo“ ir… vienas iš mano pirmųjų bandymų. Ne vien apie rudenį.
Ruduo.
Gražus, spalvingas, šįmet besišypsantis,
saulėtas,
su keletu ašarų, su keletu nuoskaudos akimirkų,
su trumpėjančiom dienom –
bet gražuolis.
Jo išdaigom atėjo laikas…
Kaip gera stebėti spalvas,
kurios mus lydi į žiemos baltą patalą…
Nebūkim liūdni, pikti, nepatenkinti.
Šis ruduo turi mus džiuginti –
kito tokio pat nebus… (Ona Lelienė)
********
Vaikštome,
Ir mudviem po kojom
šiugžda lapai,
geltoni, gražūs, lyg iš pasakos pabirę.
Malonumas vaikščioti po juos –
kiek gražių minčių atsiranda,
pasidaliname, juokėmės.
Nepastebėjome,
kaip vieną po kito vėjas nupūtė
ne tik nuo medžių, bet ir iš po kojų
tuos žalvarinius lapus,
kurie tau taip patiko.
Palydėjęs tave namo,
pajutau, kaip
staiga vėjas orą atšaldė,
viskas lyg aptemo,
debesys uždengė dangų,
ir tavęs šalia nebėra –
Vienintelio džiaugsmo. (Vilius Glebavičius)