Gimnazijos istorija

Istorijos mokytojas – ekspertas Algirdas Gečas

Įvadas

Šilutės pirmosios gimnazijos istorija yra labai turininga, dramatiška ir net prieštaringa. Mums ji itin svarbi ne tik todėl, kad mes čia dirbome ar dirbame, mokėmės ar mokomės, bet ir todėl, kad jos raida gerai atspindi ir mūsų santykį su šiuo kraštu bei parodo mūsų savimonės laisvėjimo kaitą.

Kiekviena karta turi savo istorijos supratimą. Bet kiekviena karta yra gerbtina visų pirma jei ji pažįsta savo istoriją. Šio straipsnio autorių varžė tam tikri išoriniai „pripažintos istorijos“ rėmai, bet jis siekė pateikti ir perteikti gimnazijos istorijos faktus vadovaudamasis išmanymu, laisvu požiūriu ir atsakomybe.  Kodėl tai itin svarbu kalbant apie Šilutės pirmąją gimnaziją? Sovietinės okupacijos metais Šilutės pirmosios gimnazijos \ Šilutės 1 – osios vidurinės mokyklos istorija buvo skaičiuojama nuo 1928 m. minint tai kaip lietuviškos mokyklos Šilutėje pradžią. Gimnazijoje iškilmingai buvo pažymėtas lietuviškos mokyklos 50 – metis ir kiti po jo sekę jubiliejai. Ši data, kaip gimnazijos įkūrimo data, įėjo į daugelį lankstinukų apie gimnaziją, net į įvairius leidinius. Tačiau XX a. pabaigoje pasibaigus Šaltajam karui ir atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, keičiasi ir mūsų požiūris į gimnazijos istoriją. Gana natūraliai kilo klausimas, o kodėl nuo 1928 metų?

O kodėl ne nuo 1918 metų, kai Šilutėje buvo įkurta Herderio gimnazija – pirmoji gimnazija mieste, kurios pastate įsikūrusi ir dalis dabartinės gimnazijos? Kyla ir esminis klausimas, kaip vertinti gimnazijos tarpukario raidos laikotarpį, kai ji iš tikrųjų buvo vokiška mokykla ir lietuvybei joje buvo daromos kliūtys? Mūsų supratimu ir kitų autorių manymu būtų klaida imti ir ištrinti tą laikotarpį iš gimnazijos istorijos ( 4. 105; 6; 7; ) Tai būtų nepilna istorija. Kaip vertintume Vilniaus universitetą, jo istoriją, jei jis imtų ir atsisakytų jėzuitų akademijos laikotarpio ar lenkiško Stepono Batoro universiteto metų? Istorija yra tokia, kokia ji yra. Mes gi privalome ją suprasti nebijodami jos nesėkmių, praradimų ir su džiaugsmu priimdami jos pasiekimus ir tęsdami juos.

 

Taigi, pabandykime naujai pažvelgti į Šilutės pirmosios gimnazijos istoriją pakeliui į jos šimtmetį įvertindami visą jos palikimą, jo reikšmę ir vertę daugeliui čia gyvenusių žmonių, kuriuos skiria istorinės epochos,  įvairios valstybės ir jų ideologijos, kultūrinė religinė aplinka, kalba bei gyvenimo būdas.

Pradžia

 1864 m. Šilokarčemoje buvo atidaryta aukštesnioji berniukų mokykla, kuri vėliau davė pradžią gimnazijai. Šiai idėjai realizuoti 1917 m. buvo sudarytas komitetas gimnazijai steigti. Taip 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo ( dabar – Lietuvininkų ) – Liepų gatvių kampe savo veiklą pradėjo Šilokarčemos gimnazija – licėjus. Jai buvo suteiktas Herderio vardas ( 5. 623.) Gimnazijoje – licėjuje mokėsi tiek berniukai, tiek mergaitės. Pirmuoju jos direktoriumi tapo pedagogas Wulfas. Buvo suformuotos pirmosios gimnazijos klasės berniukams ir mergaitėms. Mergaitėms skirtas mokymo turinys buvo mažiau sudėtingas. 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, gimnazijai iškilo daug problemų – pasitraukė jos direktorius, sumažėjo jos mokinių skaičius, o 1924 m. gimnazijoje kilo gaisras kurio metu sudegė visas mokyklos priestatas. Bet gimnazija išgyveno. Čia daug nuveikė naujasis gimnazijos direktorius dr. H. Samelis, kilęs iš Šilokarčemos valsčiaus ir puikiai kalbėjęs lietuviškai. Trūkstant nuomojamų patalpų, jis erdvioje stoginėje įrengė fizikos, chemijos kabinetus, biblioteką. Buvo suformuotas darnus mokytojų kolektyvas. 1926 m. Herderio gimnazija išleido pirmąją auklėtinių laidą. Tai buvo trys vaikinai – K. Dangšaitis, E. Hulpe, G. Reisgys. Lygiai tiek pat auklėtinių baigė gimnaziją ir 1927 m. – G. Grigužis, H. Joppas ir W. Vosylius. Kitos laidos buvo gausesnės. 1927 m. gimnazijoje buvo atliktos esminės reformos: sustiprintas užsienio kalbų mokymas, įvesta lotynų kalba. Tai buvo svarbu pereinant prie klasikinės gimnazijos turinio. Mergaitėms skirtas licėjus imtas laikyti neperspektyviu, todėl nebuvo plečiamas. Ryškėjo tendencija leisti mergaitėms baigti gimnaziją. 1928 m. buvo sudarytas komitetas dėl naujos mokyklos pastato statybos. Jam vadovavo Šilutės burmistras W. Kude ir Traksėdžių durpių kraiko fabriko direktorius M. Kubilius. Sklypą mokyklos statybai nemokamai davė dvarininkas H. Šojus (Scheu), o patį statinį projektavo šilutiškis architektas C. Gutknechtas. 1930 m. spalio 11d. Herderio gimnazijos rūmai buvo atidaryti. ( 5.  625 – 626)

Ketvirtame dešimtmetyje gimnazija tapo rimta mokymo įstaiga. Jos parengti abiturientai buvo laukiami Karaliaučiaus ir kituose Vokietijos universitetuose. Mokymo procesas joje vyko pagal kiek modifikuotą Vokietijos gimnazijų planą. Mokymosi trukmė – devyni metai, naudoti vokiški vadovėliai. Į gimnaziją buvo priimami baigę keturias pradines mokyklos skyrius bei patikrinimo egzaminus išlaikę abiejų lyčių vaikai. Po trijų metų mokiniai galėjo rinktis – įsigyti vidurinės mokyklos išsilavinimą arba siekti brandos atestato, suteikiantį teisę studijuoti aukštosiose mokyklose. Pagrindinė užsienio kalba buvo anglų, antroji – prancūzų. 1925 m. Direktorijos įsakymu buvo nurodyta mokyti ir lietuvių kalbą bei Lietuvos istoriją bei geografiją, bet šis nurodymas buvo vykdomas formaliai. 1938 m. gimnaziją lankė 304 mokiniai. Dauguma jų buvo šilutiškiai. Dar 30 – 20 mokinių specialūs autobusai atveždavo iš Rusnės bei Stoniškių. Panašiai tiek pat ateidavo arba atvažiuodavo dviračiais iš aplinkinių kaimų. Vienas kitas atvykavo ir traukinuku Kulėšai – Šilutė. Gimnazijoje dirbo 14 – 17 mokytojų. Visi pedagogai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Visgi tuo metu Herderio gimnazija buvo vokiška mokykla ir ji turėjo tapti vokiškos kultūros postu šiame krašte. Tai itin sustiprėjo įsigalėjus nacistinei diktatūrai Vokietijoje, kai buvo siekiama visas vokiškas žemes prijungti prie Vokietijos. Šie nauji vėjai neaplenkė ir gimnazijos ( 10. 3 – 4). Buvęs gimnazijos auklėtinis H. Ašmanas teigia, kad direktorius H. Samelis nepripažino mokyklų politizavimo, kviesdamas atsiriboti nuo fanatizmo, atrasti pasaulį „per savo mintis“ ( 3. 24), bet 1939 m. Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos, mokymo procesas gimnazijoje buvo sujauktas: ji buvo performuota į menkesnio lygio aštuonių klasių Jugendschule ( 5. 629). Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, išretėjo ir mokytojų gretos, nebebuvo dėstomi kai kurie dalykai. Karui baigiantis vyresniųjų klasių klasės buvo tuščios, o 1944 m. pavasarį baigiamuosius egzaminus laikė beveik vien merginos. Tų pačių metų rudenį frontas pasiekė ir Šilutę. Gyventojams buvo įsakyta evakuotis. Šilutės Herderio gimnazija nustojo egzistuoti.

Herderio gimnazija 1926 – 1944 m. išleido 20 laidų. Brandos atestatus gavo 228 asmenys – 161 vaikinas ir 67 merginos. Tarp jų daugelis buvo lietuviai arba lietuvių kilmės asmenys ( 5. 629). Gimnaziją baigė garsus teisininkas C. Epšteinas, sportininkas E. Trumpjonis, publicistas H. Ašmanas, kultūros istorikas L. Vladimirovas, vokiečių – lietuvių kultūrinių ryšių tyrinėtojas S. Lūdzuvaitis, dailininkas, iliustravęs epą „Kalevala“, A. Bajoratas, daug būsimų inžinierių, gydytojų, ekonomistų, kultūros bei švietimo darbuotojų. H. Ašmano dėka buvo suburta Herderiečių draugija. Tačiau būtina pažymėti, kad Antrojo pasaulinio karo metais ne visi šios švietimo įstaigos auklėtiniai, deja, išlaikė žmogiškosios brandos realiame gyvenime egzaminą.

Sovietmetis

1945 m. buvusios Herderio gimnazijos patalpose pradėjo veikti Šilutės gimnazija ( 4. 103 ). Į jos klases atėjo 286 mokiniai, kurių šeimos persikėlė į Šilutę iš įvairių Lietuvos vietų. Pirmuoju šios mokyklos direktoriumi tapo V. Jaškevičius. Buvo suformuotas mokytojų kolektyvas, bet 1945 m. gimnazijoje kilo gaisras ir sudegė jos trečiasis aukštas. Gaisro metu nukentėjo ir antrojo aukšto patalpos, todėl dalis gimnazijos klasių buvo perkeltos į kitas patalpas Šilutės mieste ( 10. 8). Mokykla greitai buvo atstatyta, o 1949\1950 m. ji buvo perorganizuota į Šilutės 1-ąja vidurinę mokyklą. 1950\1951 m. m. joje besimokančių mokinių skaičius perkopė 900 ir toliau augo. 1962 m. gimnazijoje mokėsi net 1175 mokiniai. Mokyklos patalpos negalėjo talpinti tiek mokinių, todėl 1962\1963 m. m. nuo 1 – osios vidurinės mokyklos atsiskyrė Šilutės aštuonmetė mokykla, tapusi Šilutės IV vidurinės ( dabar Pamario pagrindinė mokykla ) pirmtake. Po šios struktūrinės reformos 1 – ojoje vidurinėje mokykloje liko 812 mokinių. Siekiant pagerinti jų mokymosi sąlygas, 1965 m. buvo pastatytas baltų plytų priestatas su šešiolika klasių. Tačiau 1973\1974 m. m. mokyklos mokinių skaičius vėl išaugo iki 1655. 1974 m. dalis jų su savo mokytojais perėjo į naujai pastatytą Šilutės III vidurinę mokyklą ( dabar M. Jankaus pagrindinė mokykla). Įdomu tai, kad sovietiniu laikotarpiu Šilutės gimnazija\ Šilutės 1-oji vidurinė mokykla davė pradžią kitoms pagrindinėms miesto mokykloms. Ji pagrįstai gali būti laikoma mokykla, nuo kurios ėmė kurtis visa Šilutės miesto mokyklų struktūra. Be to, Šilutės 1-oji vidurinė mokykla didelį dėmesį skyrė ir mokinių ugdymo procesui, darydama teigiamą įtaką ir kitoms mokykloms. 1971 m. (1972?) mokykloje buvo įvestas sustiprintas dailės dėstymas gabiems mokiniams. Šių klasių mokiniai rengė parodas Šilutės mieste ir rajone, sėkmingai pasirodė vaikų piešinių konkursuose. 1971 m. mokykloje susikūrė pramoginių šokių kolektyvas, 1972 m. susibūrė pučiamųjų orkestras, o 1973 m. – estradinis ansamblis. 1978 m. mokyklos mokiniai sukūrė kaimo kapelą. Mokykloje buvo realizuota vaikų teatro idėja. Jis dirbo šeštadieniais ir sekmadieniais per metus pastatydamas 3 – 5 spektaklius ir įtraukdamas apie 200 mokinių ( 3. 136 ). Taip sėkmingai formavosi mokyklos popamokinės veiklos tradicijos, kurios yra puoselėjamos iki šiol. 1973 m. buvo atidarytas mokyklos muziejus, kuris gali būti lyginamas su geriausiais mokyklų muziejais visoje šalyje. Įvertinus mokyklos ugdymo proceso modernizavimo paieškas, reikia pripažinti, kad jos veiklą stipriai įtakojo ir sovietinė ideologija. Čia veikė mokinių komjaunimo organizacija, pionierių organizacija, net mokytojų partinė organizacija. ( 10. 9 )  Bet net ir tokiomis sąlygomis mokyklos direktore tapus R. Dobranskienei imtasi pertvarkyti mokyklos gyvenimą, sudaryti sąlygas laisvai pasirinkti praktinės veiklos rūšį pagal interesus ir gebėjimus. Taip buvo įgyvendinta mokinių savivaldos mokykloje idėja, kaip sąlyga mokinių saviraiškai ir asmenybės tobulėjimui. Tai sulaukė gana plataus dėmesio ir įvertinimo visoje šalyje ( 9; 3. 145).  Apibendrinusi mokyklinės savivaldos patirtį R. Dobranskienė 1990 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Produktyviosios moksleivių saviraiškos formavimas mokyklos ir socialinės aplinkos sąveikos sąlygomis“( 3. 146 ). 1978 m. Šilutės 1 – ojoje vidurinėje mokykloje buvo paminėtas lietuviškos mokyklos Šilutėje 50 – metis. Taip buvo pabrėžta, jog ši mokykla tęsia lietuviškos mokyklos, įkurtos Šilutėje 1928 m., tradiciją. Ir tai buvo tiesa, nes buvusioje lietuviškoje Vydūno gimnazijoje tuomet veikė Šilutės II vidurinė (rusų) mokykla. Kaip buvo suvokiama lietuviškos mokyklos tradicija? Pasak R. Dobranskienės: „ Mokyklos gyvenimas nuo jos įkūrimo 50 – mečio buvo organizuojamas remiantis atkurtos mokyklos istorija, kurios pedagoginės minties raidoje ryškią žymę paliko klasikinė pedagogika“ ( 2 ). Buvo saugomos ir kuriamos mokyklos tradicijos, domimasi Mažosios Lietuvos istorija, mokytojų, mokinių ir tėvų pastangomis sukurta  mokyklos aplinka, organizuojamas visuomeninis darbas, šio krašto gyventojų atminimo išsaugojimas. Atrodo, kad tokiu būdu, pasitelkiant klasikinės pedagogikos tradiciją, buvo bandyta ieškoti alternatyvos centralizuotai, ideologizuotai  sovietinei švietimo sistemai ( 3. 14). 1979 m. mokyklos rėmėjų Melioracijos statybos valdybos (MSV) ir jos vadovo P. Zubės pastangomis  prie mokyklos buvo pastatyta sporto salė. Tai įgalino geriau organizuoti mokinių fizinį ugdymą, tokį svarbų klasikinei pedagogikai.

Kai kurios sovietmečio Šilutės 1 – sios vidurinės mokyklos istorijos baltos dėmes užpildytos tik atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Jau oficialiai pripažįstama, kad 1946 m. mokykloje veikė jaunųjų rezistentų grupė. Jos nariai rašė ir platino atsišaukimus prieš sovietinę valdžią. 1947 ar 1948 m. grupė buvo išaiškinta ir jos nariai atsidūrė Šilutės kalėjime o vėliau koncentracijos stovykloje. 1950 – 1952 m. mokykloje veikė grupė pasivadinusi „Laisvosios Lietuvos tautinio judėjimo susivienijimu“. 1952 m., kaip didžiausi nusikaltėliai, šios grupės nariai buvo nubausti kalėti nuo 25 iki 10 metų. Tačiau J. Stalino mirtis sutrumpino jų kančias: 1954 – 1955 m. jie buvo paleisti iš lagerių.( 1; 4. 105)

Ilgais priespaudos metais mokykla visgi išlaikė savo pasirinktą kelią, nes joje visada buvo mokytojų, kurie mylėjo savo darbą, rūpinosi vaikais ir jų ateitimi ( 3. 124). Mokykla didžiuojasi išugdžiusi didelį būrį žymių žmonių. Tai matematikos hab. mokslų daktarai broliai J. ir A. Bentkai, filologijos hab. mokslų daktaras A. Piročkinas, ekonomikos hab. mokslų daktaras R. A. Liaukonis (R. Flick ), okeanologijos-mineralogijos hab. mokslų daktaras E. Jemeljanovas, rašytojas V. Karalius, dailininkai A. Skirutytė, Z. Vasiliauskaitė – Vainilaitienė, J. Urbonaitė – Krasauskienė, aktorius A. Večerskis, architektas A. Kybrancas, menotyrininkė M. Sarokaitė – Adomavičienė, žymūs sportininkai olimpinių žaidynių Seule 1988 m. vicečempionė L. Baikauskaitė, olimpinių žaidynių Sidnėjuje 2000 m. prizininkas M. Timinskas, pasaulio žaidynių prizininkė S. Narevičiūtė. Daugybė Šilutės 1 – ąją sovietmečiu baigę mokinių tapo žinomais gydytojais, verslininkais, teisininkais, architektais, kultūros darbuotojais, poetais, sportininkais, politikais ir kitų profesijų atstovais. Jie atvyksta į gimnaziją, susitinka su dabartiniais jos auklėtiniais ir dalijasi savo patirtimi. Įdomu tai, kad nemaža dalis mokyklos auklėtinių pasirinko pedagogo kelią ir baigę studijas grįžo dirbti į savo mokyklą Šilutėje.

Nepriklausomybė

XX a. devintojo dešimtmečio pabaiga Lietuvoje buvo paženklinta laisvėjimo ženklu, privedusiu prie Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Visi tie esminiai pokyčiai visuomenėje darė didžiulę įtaką ir mokyklai. 1989 m. buvo sukurta Lietuvos Tautinės mokyklos koncepcija, kurioje, kaip teigė jos autoriai, buvo panaudota ir Šilutės  1 – osios vidurinės mokyklos patirtis. (3. 143) Rengiant būsimos Švietimo reformos dokumentus dalyvavo ir mokyklos direktorė R. Dobranskienė. Pačioje Šilutės 1- ojoje vidurinėje mokykloje buvo suvokta kaitos būtinybė visų pirma atsigręžiant į savo istoriją. Jau 1988 m. pradėta ieškoti ryšių su Vakarų Europos mokyklomis ir, tarpininkaujant buvusiam JTO bibliotekos generaliniam direktoriui, Vilniaus universiteto profesoriui, buvusiam Herderio gimnazijos auklėtiniui L. Vladimirovui, pavyko užmegzti ryšius su Bukstehudės Halepageno gimnazija Vokietijoje. Tuos ryšius mokyklos savivaldos komiteto vardu užmegzti padėjo ir buvęs mokyklos auklėtinis, tuo metu jau gyvenęs Vokietijoje, H. Kubutaitis. Jis  kreipėsi į Herderiečių draugijos pirmininką H. Ašmaną, o Bukstehudės gimnaziją rekomendavo B. Ašman. Prasidėjęs susirašinėjimas baigėsi rezultatyviai: 1990 m. 42 Šilutės 1 – osios vidurinės mokyklos moksleiviai ir mokytojai aplankė vokiečių gimnaziją. Delegaciją priėmė gimnazijos direktorius U. Uffrectas. Bukstehudėje mokyklos delegacija sužinojo ir apie Lietuvos valstybės atkūrimo paskelbimą. Įvykio liudininkų teigimu, tai buvo ypatingas įvykis, kuris visus labai sutelkė. Kaip tik tą dieną vykęs šilutiškių koncertas  miesto visuomenei tapo įspūdingu savo šalies pristatymu ( 3. 144).  1991 m. į Šilutę atvyko ir pirmoji Bukstehudės delegacija. Tų pačių metų vasarą šilutiškiai jau dalyvavo Bukstehudės mokyklos 600 m. jubiliejinėse iškilmėse. 1992 m. Šilutės 1 –ojoje vidurinėje viešėjo Bukstehudės simfoninis orkestras, kuris koncertavo ir Šiauliuose, Klaipėdoje bei Palangoje. 1988 – 1992 m. buvo padėti Šilutės 1 – osios vidurinės mokyklos ir Bukstehudės gimnazijos partnerystės pagrindai. Ši partnerystė tapo unikalia galimybės mokyklos mokiniams ir mokytojams susipažinti su Vakarų Europos žmonėmis, demokratinės visuomenės laimėjimais. Ji tapo tvirta dviejų švietimo institucijų, pedagogų bendruomenių sąveika, įgaunanti vis naujas partnerystės formas. 2009 m. Šilutėje iškilmingai buvo pažymėtos Šilutės pirmosios gimnazijos ir Bukstehudės Halepageno gimnazijos partnerystės dvidešimties metų sukaktis.

Ryšius su Bukstehudės gimnazija užmegzti padėjo buvę Herderio mokyklos auklėtiniai. L. Vladimirovas dar 1979 m. tapo Šilutės 1 – osios vidurinės mokyklos garbės piliečiu (3. 145). Keičiantis tarptautinei padėčiai nuo 1988 m. herderiečiai tapo dažnais svečiais mokykloje. Jie padėjo gausinti mokyklos muziejaus eksponatus, dovanojo knygas, padėjo Šilutės sportininkams organizuoti varžybas Vokietijoje, sudarė sąlygas mokyklos moksleiviams išvykti  į kapų tvarkymo stovyklas. Mokyklos delegacijos buvo kviečiamos į herderiečių šventes, surengė jose kelis koncertus.

Naujos sąlygos vertė keistis ir mokytojams, ir mokykloms. Jau 1991 m. Šilutės 1 – oji vidurinė mokykla gavo pasiūlymą rengti dokumentus gimnazijos vardui gauti. 1992 – 1993 m. mokykloje buvo suburta iniciatyvinė mokytojų grupė, kuri parengė gimnazijos nuostatus, mokymo planus ir mokomąsias programas. 1993 m. pavasarį Švietimo ir kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Šilutės 1 – ojoje vidurinėje mokykloje buvo leista atidaryti humanitarinio profilio gimnazijos klases. Jose buvo siekiama mokinius giliau supažindinti su gimtosios kalbos, istorijos, geografijos ir kitų socialinių mokslų pagrindais. Tuo metu mokyklos direktore dirbo R. Milukienė. Jos rūpesčiu mokykloje buvo atidaryta kompiuterių klasė, pradėjo veikti elektroninis paštas, dauginimo aparatas, buvo įvestas taikomosios ekonomikos kursas, įsteigta moksleivių mokslinė bendrija, pradėtas leisti mokyklos laikraštis „10 balų“. 1995\1996 m. m. mokykloje veikė viena 3 –ia, dvi 2 – os, dvi 1 – os gimnazijos klasės. Taip pat veikė ir dvi parengiamosios gimnazijai klasės. Į jas buvo priimami mokiniai, baigę septynias klases. Į 1 gimnazijos klasę buvo priimami mokiniai, baigę 8 klases ir išlaikę gimtosios kalbos (raštu), matematikos bei užsienio kalbos egzaminus. Į 2 gimnazijos klasę buvo priimami mokiniai gerai ir labai gerai išlaikę pagrindinės mokyklos ( 9 klasių ) egzaminus. 1996 m. vasarą Ministerijos įsakymu Šilutės 1 – ajai vidurinei mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas. Tais metais į gimnazijos 1 ir 2 klases buvo gauta 112 pareiškimų. Priimta – 80, o keletas mokinių buvo priimti kaip kandidatai. Tarp gimnazistų buvo ir mokinių atvykusių iš įvairių Šilutės rajono mokyklų. 1997 m.  atkurtoji gimnazija išleido pirmąją gimnazistų laidą.

Nuo 1991 m. kilo ir diskusija dėl vardo suteikimo mokyklai. Į ją įsijungė įvairios žmonių grupės: mokyklos bendruomenė, mokslininkai, herderiečiai, Šilutės miesto ir rajono gyventojai. Įvairiu metu buvo siūlyti M. Mažvydo, Vydūno, Herderio vardai. Buvo atlikti  tam tikri paruošiamieji darbai, bet nė vienas iš jų netapo mokyklos simboliu. 2004 m. buvo apsispręsta pavadinti gimnaziją Šilutės pirmąja gimnazija pabrėžiant jos istorinę raidą ir reikšmę Šilutės miesto bei krašto žmonėms. (…)

Gimnazija  XX – XXI a. sandūroje

1999 m. mokyklos direktore tapo L.Spirgienė. Jai vadovaujant ypač daug dėmesio buvo skirta gimnazijos pagrindinių dokumentų tobulinimui, siekiant, kad gimnazijos veikla kaip galima geriau atitiktų naujus iššūkius. Taip atsirado nauji Gimnazijos veiklos nuostatai,  Gimnazijos vidaus taisyklės, Projektinių darbų rašymo nuostatai, mokinių ugdymo organizavimo bendrieji nuostatai. Buvo parengti ir nauji Projektinių darbų rašymo nuostatai bei buvo pereita prie gimnazijos darbo pusmečiais. Šis pokytis buvo susijęs su profilinio mokymo įgyvendinimu gimnazijoje. Perėjus prie darbo pusmečiais, natūraliai atsirado ir poreikis įvesti signalinius trimestrus, siekiant nuosekliai informuoti tėvus apie mokinių mokymosi rezultatus. Nuo 1999\2000 m. m. buvo pradėtas gimnazijos pertvarkymas siekiant pereiti prie keturmetės gimnazijos statuso. 2003\2004 m. m. gimnazija jau veikė kaip keturmetė švietimo įstaiga. Tuo metu keitėsi ir mokomųjų dalykų pasiūla: gimnazijoje buvo atgaivinta mokyklinio teatro  bei šokių \ choreografijos tradicija, buvo įvesta eilė pasirenkamųjų dalykų. A. Adamkienės fondo dėka buvo atidaryta antra kompiuterių klasė. Ta proga gimnaziją aplankė prezidentas V. Adamkus. Garbiems svečiams gimnazijos aktų salėje buvo surengtas įsimintinas koncertas.

Keitėsi ir gimnazijos pastatai, kurie per visą savo istoriją nebuvo kapitaliai remontuoti. 2002 m. gimnazija dalyvavo „Šilto būsto“ projekte, pagal kurį buvo pakeisti jos langai, stogas, vidaus kanalizacijos bei šilumos vamzdynas, nudažytas senojo pastato fasadas ir sutvarkyti jo pamatai. 2007 m. buvo pradėti visuminės gimnazijos pastato renovacijos darbai. Pradėta nuo sporto salės sutvarkymo, antrame jos etape pilnai sutvarkytas gimnazijos priestatas, atidarius jame trečią aukštą, išplėtus įėjimo į gimnaziją erdvę bei įrengus liftą. 2009 m. priestate jau vyko pamokos, nors visi numatyti darbai ir nebuvo dar atlikti. Gimnazijos renovaciją numatoma tęsti ir užbaigti iki 2012 m. Jai pasibaigus, gimnazija turėtų tapti XXI a. reikalavimus atitinkanti mokymo ir ugdymo įstaiga. Renovacijos projektą rengė šilutiškiai architektai V. Adomonis, A. Čepienė ir E. Kazlauskienė, o darbus atlieka UAB „Žibai“.

2005 m. balandžio 29 d. Šilutės pirmoji gimnazija kartu su dešimčia šalies gimnazijų pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu. Tai buvo didelis ilgametės gimnazijos veiklos Šilutėje įvertinimas. Sutarties tikslas skelbia, kad šalys siekia užtikrinti glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą, aktyviau skleisti universitetines idėjas tarp moksleivių, prisidėti prie gero gimnazijos vardo puoselėjimo, užtikrinti mokytojų, moksleivių ir universiteto bendruomenės nuolatinį bendravimą. Šia sutartimi Vilniaus universitetas įsipareigojo suteikti gimnazijai teisę šalia savo pavadinimo vartoti žodžius „Vilniaus universiteto partneris“. Taip pat universitetas įsipareigojo teikti informaciją apie save, priimti tikslines mokinių ir mokytojų delegacijas, ne rečiau kaip kartą per metus pristatyti mokiniams universiteto studijų programas  ir pan. Todėl nuo 2006 m. kasmet gimnazijoje vyksta atviros Vilniaus universiteto dienos, kurios universiteto atstovai susitinka su gimnazistais, pristato universitetą, vedą srautines temines pamokas. Įdomu ir tai, kad tuose susitikimuose dalyvauja mokiniai ir iš kitų Šilutės rajono mokyklų.

Pasitikdama naujus iššūkius, Šilutės pirmoji gimnazija, garbingai tęsdama savo istorines tradicijas, stengiasi ugdyti laisvą, kūrybingą asmenybę, galinčią aktyviai veikti savo ir savo šalies labui.

 

 

 

Naudota literatūra

1. Červinskas A. Nyksta baltos dėmės mokyklos istorijoje, str. – Šilokarčema, 1996, vasario 9 d.
2. Dobranskienė R. Mokyklos vardas, str. – Šilokarčema, 1996, gruodžio 13 d.
3. Dobranskienė R. Ugdymo patirties vertybės. Šilutė, 2007.
4. Flick R. Atrastoji žemė. …. 2009.
5. Juška A. Mažosios Lietuvos mokykla. Mažosios Lietuvos fondas. Klaipėdos universiteto leidinys. 2003.
6. Kaunas D. Mokykla pavadinta didžiojo humanisto vardu, str.- Pamarys, 1991, liepos 2 d.
7. Kubutat H. Atviras laiškas Šilutės 1 vidurinės mokyklos bendrijai, str.- Pamarys, 1991, balandžio 25 d.
8. Milukienė R. Šilutės 1 – oji vidurinė mokykla šiandien, str. – Pamarys, 1995.
9. Tautinė mokykla, 1991, Nr. ?
10. Šilutės 1 – osios vidurinės mokyklos istorija 1928 – 1978. Parengė Z. Gutauskienė, 1978.